- BBC, BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artėjant antram Ukrainos prezidento rinkimų turui, užvirė nuožmi kova dėl kiekvieno rinkėjo. Politinių intrigų įkaite tapo netgi spaustuvė, kurioje spausdinami balsalapiai.
Kodėl užkliuvo spaustuvė?
Ukrainos generalinė prokuratūra šią savaitę iškėlė baudžiamąją bylą dėl bandymo jėga užgrobti poligrafijos kombinatą „Ukraina“. Jis spausdins balsalapius prezidento rinkimų antrajam ratui vasario 7 d., kuriame susirems šalies premjerė Julija Tymošenko ir opozicijos lyderis Viktoras Janukovyčius.
J.Tymošenko praėjusią savaitę pakeitė spaustuvės vadovybę, nes ši esą nevykdė vyriausybės reikalavimų dėl užsienio pasų spausdinimo ir protegavo privačios bendrovės interesus. Tačiau V.Janukovyčius premjerės veiksmuose įžvelgė mėginimą išspausdinti papildomų balsalapių ir suklastoti balsavimo rezultatus.
Teisėsaugos duomenimis, praėjusį savaitgalį į saugomo objekto teritoriją atėjo keli V.Janukovyčiaus Regionų partijos deputatai, o rytą prie jų prisijungė keli žmonės, prisistatę kaip deputatų padėjėjai. Apsauga iškvietė miliciją. Per konfliktą keli žmonės buvo sužeisti, įėjimo į spaustuvę duris išlaužtos, išmušti langų stiklai.
„Imtis poveikio priemonių prieš pažeidėjus milicijos darbuotojams trukdė liaudies deputatai, kurie, pasinaudodami deputato neliečiamybe, situacijai darė įtaką, taip pat ir panaudodami fizinę jėgą“, - sakė vidaus reikalų ministras ir J.Tymošenko bendražygis Jurijus Lucenka, pažadėdamas dviem dešimtims sulaikytųjų po 15 parų.
V.Janukovyčiaus dešinioji ranka Mykola Azarovas apkaltino J.Tymošenko mėginant sumažinti rinkėjų aktyvumą ir destabilizuoti balsavimą rusakalbiuose Ukrainos rytų ir pietų regionuose, kur didelis V.Janukovyčiaus populiarumas.
„Janukovyčius, turėdamas didžiulę persvarą, nesuinteresuotas destabilizuoti padėtį“, - sakė M.Azarovas.
Jau dalija postus
Oficialiais Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, V.Janukovyčius pirmajame rinkimų rate surinko 35 proc. balsų, o J.Tymošenko - 25 proc. Kad pasivytų oponentą, premjerei žūtbūt reikia pelnyti už iškritusius kandidatus balsavusių ir balsuoti išvis nėjusių žmonių palaikymą. Pagrindinė jos viltis - 13 proc. balsų pirmame rinkimų rate surinkęs ir trečioje vietoje likęs buvęs Ukrainos Nacionalinio banko vadovas Serhijus Tihipka.
J.Tymošenko vakar oficialiai pakvietė jį užimti Ukrainos ministro pirmininko postą, jeigu jai pavyks laimėti prezidento rinkimus. Politikė pareiškė, kad atsakymo lauks iki pat vasario 7 d., kai įvyks antras balsavimo turas.
„Kreipiuosi į Serhijų Tihipką, prašydama vadovauti vyriausybei po prezidento rinkimų. Aš tikiuosi, jog jis duos aiškų atsakymą, kad žmonės galėtų apsispręsti balsavimo dieną antrajame rinkimų rate“, - per spaudos konferencija Kijevo oro uoste sakė J.Tymošenko. Politikė pridūrė, kad jos rinkimų programa panaši į S.Tihipkos programą, ypač ekonomikos srityje.
Atsisakė ką nors remti
S.Tihipka, duodamas interviu naujienų agentūrai „Reuters“, pareiškė esąs pasiryžęs užimti premjero postą, bet atsisakė palaikyti ką nors antrame prezidento rinkimų ture. Pasak politiko ir verslininko, tiek iš J.Tymošenko, tiek iš V.Janukovyčiaus per rinkimų kampaniją jis girdėjo vien populistinius pareiškimus. Jis sutiks dirbti su bet kuo iš jų, bet tik tuo atveju, jeigu naujas prezidentas nebijos imtis nepopuliarių sprendimų.
„Jeigu naujas prezidentas ateis ir pasakys: Rinkimai baigėsi, daug buvo pasakyta, bet atleiskite už populizmą, dabar valstybei reikia permainų, ir aš nebijau imtis nepopuliarių sprendimų, - tuomet aš sutiksiu tapti premjeru“, - sakė į antrą rinkimų turą nepatekęs kandidatas.
S.Tihipka pristato save kaip patyrusį ekonomistą ir žada atgaivinti Ukrainos ekonomiką bei sėkmingai užbaigti derybas dėl antros Tarptautinio valiutos fondo paskolos dalies. Pernai fondas skyrė Ukrainai 10,5 mlrd. dolerių kreditą, o dar 6,5 mlrd. dolerių išmokėjimą atidėjo dėl nestabilios politinės padėties šioje šalyje.
Maskva atsiuntė ambasadorių
Kurį laiką laikęsis nuošalėje, savo trigrašį į Ukrainos rinkiminę kovą nusprendė įkišti ir Kremlius. Delsiusi penkis mėnesius, Maskva atsiuntė į Kijevą savo naują ambasadorių Michailą Zurabovą. Pirmadienį jis įteikė skiriamuosius raštus Ukrainos užsienio reikalų ministrui Piotrui Porošenkai. Dokumentuose nurodoma, kad jie skirti Ukrainos prezidentui, bet jo pavardė nenurodyta.
M.Zurabovas dirbti ambasadoriumi Ukrainoje buvo paskirtas praėjusių metų rugpjūtį, tačiau po kelių dienų prezidentas Dmitrijus Medvedevas pranešė dėl V.Juščenkos vykdomos „antirusiškos“ politikos nesiųsiantis jo į Kijevą. Kai po pirmo rinkimų turo paaiškėjo, kad „oranžinės revoliucijos“ lyderis pralaimėjo, Maskva nusprendė atsiųsti savo ambasadorių.
V.Juščenkos šalininkai teigė, kad D.Medvedevas tokiais veiksmais bando paveikti Ukrainos rinkimus ir ragino Užsienio reikalų ministeriją nepriimti M.Zurabovo skiriamųjų raštų. Kai kurie analitikai teigia, kad su naujuoju Rusijos ambasadoriumi skubės susitikti abu likę pretendentai į Ukrainos prezidento postą.
V.Juščenka supykdė Maskvą, siekdamas nuvesti savo šalį į NATO, remdamas Rusijos priešininkę Gruziją ir reikalavęs, kad Stalino laikais buvęs didysis badas, per kurį mirė milijonai ukrainiečių, būtų prilygintas tautos genocidui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lenkija ir Ukraina surengė derybas dėl ukrainietiškų produktų importo reguliavimo
Lenkijos ministras pirmininkas ketvirtadienį priėmė Ukrainos premjerą ilgai lauktose derybose, kuriomis siekiama sumažinti trintį dėl Ukrainos importuojamų žemės ūkio produktų ir lenkų ūkininkų vykdomų pasienio blokadų. ...
-
Ambasadorė: rusai Estijoje turi daugiau teisių nei Rusijoje2
Estijos ambasadorė Ukrainoje Annely Kolk įsitikinusi, kad daugiausia rusakalbių gyvenamame Estijos mieste Narvoje nėra potencialo prorusiškiems protestams. ...
-
Atsistatydina Latvijos užsienio reikalų ministras K. Karinis
Buvęs Latvijos premjeras, dabartinis šalies užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis žurnalistams pareiškė, kad, kilus skandalui dėl skrydžių, jis balandžio 10 d. atsistatydins iš pareigų. ...
-
Kremlius: vyksta dialogas dėl JAV žurnalisto iškeitimo
Ketvirtadienį Kremlius pareiškė, kad vyksta diskusijos dėl galimų mainų, susijusių su „The Wall Street Journal“ žurnalistu Evanu Gershkovichiumi, beveik prieš metus sulaikytu Rusijoje ir apkaltintu šnipinėjimu. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
O. Scholzas: kai kurios šalys, tarp jų ir Ukraina, svarsto, kaip sėsti prie derybų stalo
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad nuolat keliamos tarpininkavimo iniciatyvos dėl taikos Ukrainoje, praneša UNIAN. ...
-
D. Kuleba atvyko į Naująjį Delį stiprinti ryšių su Indija, istorine Rusijos sąjungininke
Ukrainos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį atvyko į Naująjį Delį dviejų dienų vizito, kurio tikslas – stiprinti dvišalius ryšius ir bendradarbiavimą su Indija, Rusiją patikima sąjungininke laikančia dar nuo Šaltoj...
-
Mirė 90 metų sulaukęs Nobelio premijos laureatas D. Kahnemanas1
Sulaukęs 90 metų mirė Nobelio premijos laureatas Danielis Kahnemanas, elgesio ekonomikos teorijų pirmeivis, padaręs didelę įtaką šiai disciplinai, trečiadienį patvirtino jo darbdavys. ...
-
Kinija: Filipinų provokacijos lemia įtampą Pietų Kinijos jūroje
Kinija ketvirtadienį apkaltino Filipinus dėl pastaruoju metu didėjančios įtampos tarp abiejų šalių karštai ginčijamoje Pietų Kinijos jūroje. ...
-
Buvęs Vokietijos kancleris: Vakarai turi derėtis su V. Putinu
Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis pareiškė vis dar galintis įsivaizduoti, kad jo draugystė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu gali pasitarnauti užbaigiant karą Ukrainoje. ...