Į susiskaldžiusios Belgijos sostą įžengė naujas Karalius

Septintuoju Belgijos karaliumi sekmadienį per Nacionalinės dienos iškilmes tapo Philippe‘as (Filipas), su kurio įžengimu į sostą siejamos viltys, kad šalis gali išlikti vieninga.

„Prisiekiu tvirtai laikytis Belgijos žmonių konstitucijos ir įstatymų", - trimis šalies kalbomis – prancūzų, flamandų ir vokiečių – pasakė 53 metų Philippe‘as, kuris vilkėjo paradinę karinę uniformą.

"Suprantu atsakomybę, užgulančią mano pečius", - pridūrė jis.

Karaliumi Philippe‘as tapo sosto atsisakius jo tėvui Albertui II, kuris 20 metų valdė šią smarkiai į frankofonišką ir flamandišką dalis susiskaldžiusią valstybę pačiame Europos centre.

79 metų Albertas II sosto savo vyriausiojo sūnaus naudai kiek anksčiau sekmadienį atsisakė per iškilmingą ceremoniją karališkųjų rūmų sosto salėje, pasakęs, jog jaučiasi pernelyg senas ir silpnas, kad galėtų valdyti toliau.

Savo paskutinėje kalboje Albertas II pakartojo raginimą šalies lyderiams "nenuilstamai dirbti Belgijos sanglaudos labui".

"Šalis buvo transformuota ... taikiai ir demokratiškai į federacinę valstybę, kurios dalys naudojasi aukšto lygio autonomija", - monarchas sakė per televizijos transliaciją Belgijos nacionalinės dienos išvakarėse.

Judėjimas didesnės autonomijos link pašalino kai kuriuos įtampos židinius, tačiau šalyje išlieka labai stiprių separatistinių elementų, ypač flamandiškoje šiaurėje. Separatistai siekia dar didesnės autonomijos, keldami susirūpinimą, ar Belgija, kurioje visuotiniai rinkimai vyks ateinančiais metais, išliks vieninga.

"Esu įsitikinęs, kad išlaikyti mūsų federacinės valstybės sanglaudą yra gyvybiškai svarbu - ne vien dėl mūsų gyvenimo kartu, kuriam reikalingas dialogas, kokybės, bet ir siekiant išsaugoti visų gerovę", - sakė Albertas II.

Per jausmingą akimirką monarchas atsisuko į karalienę Paolą, kuri jau 54 metus yra jo žmona, ir trūkčiojančiu balsu pasakė: "O karalienei, kuri nuolat remia mane mano darbe, norėčiau paprasčiausiai pasakyti „ačiū“.

„Didelis bučinys“, - pridūrė jis. Italijoje gimusi Paola nubraukė ašarą, o 250 dalyvavusių parlamentarų ir kitų garbingų asmenų pratrūko garsiais plojimais.

Šviečiant saulei ir pučiant vasaros vėjeliui visame Briuselyje plazdėjo vėliavos, o dienos iškilmes pradėjo padėkos mišios katedroje. Lauke susirinkusios minios šaukė „Tegyvuoja karalius“.

Viduramžius menanti Šv.Mykolo ir Gudulos katedra buvo pilna Belgijos vyriausybės narių ir kitų garbingų asmenų, tačiau svečiai iš užsienio nedalyvavo.

"Tai naujas puslapis monarchijai", - sakė Maximilienas De Woutersas (Maksimilienas De Voutersas), 24 metų studentas, apsisiautęs juodos, geltonos ir raudonos spalvų nacionaline vėliava.

Tačiau tebėra nuogąstavimų, kad droviam ir dažnai nerangiam Philippe‘ui gali pritrūkti politinių savo tėvo įgūdžių vienybei šalyje išlaikyti.

Jo 40-metė žmona Mathilde (Matilda), kuri bus pirmoji Belgijoje gimusi jos karalienė, laikoma geriausiu jo turtu porai siekiant užkariauti savo 11,5 mln. pavaldinių širdis.

"Philippe‘ai, tu turi širdį ir protą, kad labai gerai tarnautum mūsų šaliai, - sosto atsisakymo kalboje sakė Albertas II. - Tavimi ir tavo brangia žmona Mathilde visiškai pasitikime“.

Belgijos monarchija dažnai yra laikoma retu šalies vienybės simboliu – drauge su legendiniais bulvių šiaudeliais ir futbolo rinktine.

Tačiau nors prancūziškai kalbantys gyventojai šalies pietuose daugiausia tebėra rojalistai, flamandiškai kalbanti Flandrija, kurioje gyvena 60 proc. belgų, šiuo atžvilgiu atvėso. Čia įtakinga separatistinė partija N-VA pritaria respublikai ar bent jau vien simbolinei monarchijos reikšmei.

Daugelis nuogąstauja, kad N-VA, kuri yra stipriausia partija Flandrijoje, dar labiau sustiprės per visuotinius rinkimus kitų metų gegužę.

Šaliai suprantant, kad dėl Europos ekonomikos krizės reikia mažinti vyriausybės išlaidas, sekmadienio – Nacionalinės dienos - iškilmės atsieis maždaug 600 tūkst. eurų – kaip įprasta kasmet liepos 21-ąją rengiamai šventei.