Į hadžą Saudo Arabijoje susirinko daugiau kaip du milijonai musulmonų

Šiemet po pertraukos, kurią išprovokavo diplomatinis ginčas tarp šiitiško Irano ir sunitiškos jo varžovės Saudo Arabijos, hadže dalyvauja ir iraniečių maldininkai.

Hadžas vyksta Persijos įlankos regionui įklimpus į politinę krizę, o džihadistų grupuotei „Islamo valstybė“ (IS) patiriant spaudimą Irake ir Sirijoje.

Saudo Arabijos pareigūnai mobilizavo didžiulius resursus ir tikisi išvengti tokių kruvinų incidentų kaip 2015 metų spūstis, kai žuvo beveik 2,3 tūkst. žmonių, tarp jų – 464 iraniečiai.

Keliais mėnesiais vėliau, Rijadui įvykdžius vienam šiitų dvasininkui mirties nuosprendį, išprovokavusį Saudo Arabijos diplomatinių misijų Irane užpuolimus, abi šalys nutraukė ryšius.

Šiemet hadžas vyksta tęsiantis diplomatinei krizei tarp Saudo Arabijos vadovaujamo arabų šalių bloko ir Kataro, kaltinamo parama ekstremistų grupėms ir pernelyg glaudžiais santykiais su Teheranu.

Birželio 5 dieną Katarui buvo paskelbta blokada, buvo nutrauktas šios šalies susisiekimas jūra ir oru, tad daug katariečių šiemet negalėjo dalyvauti hadže, nors Rijadas prieš dvi savaites sušvelnino apribojimus įvažiavimui per sausumos sieną su šiuo emyratu.

Didžiulis religinis susibūrimas prasideda ir tokiu metu, kai IS prarado daug kontroliuotų teritorijų Irake ir Sirijoje, bet toliau prisiima atsakomybę už atakas Artimuosiuose Rytuose ir Europoje.

Saudo Arabijos pareigūnai sako, kad yra pasirengę bet kokiems galimiems atvejams.

Vidaus reikalų ministerijos atstovas generolas Mansouras al Turki (Mansuras Turkis) sakė, jog įvairiose vietose palei hadžo maršrutą buvo dislokuota daugiau kaip 100 tūkst. saugumo pajėgų narių.

Hadže, kuris yra laikomas vienu iš islamo stulpų, bent kartą gyvenime turi dalyvauti visi pajėgiantys ir išgalintys musulmonai.

„Kaskart naujos emocijos“

Apsirengę paprastais maldininko drabužiais tikintieji susirenka septynis minaretus turinčios Mekos Didžiosios mečetės esplanadoje.

Tada maldininkai rituališkai septynis kartus apeina aplink Kaabą – iš granito sumūrytą juodą kubą, uždengtą sunkiais šilkais su auksu išsiuvinėtais Korano posmais.

Į šios šventovės pusę melsdamiesi atsisuka viso pasaulio musulmonai.

Vėliau maldininkai vyksta į Miną, esančią už penkių kilometrų į rytus. Ten susirinkę šimtai tūkstančių žmonių ketvirtadienį auštant patrauks prie Arafato kalno – svarbiausio šios piligriminės kelionės taško.

53 metų Tidjani Traore (Tidžanis Traorė), valstybinės įstaigos konsultantas iš Benino, sakė, kad rengiasi jau 22-ajam savo hadžui.

„Kaskart išgyvenu naujas emocijas, – sakė jis. – Yra organizavimo ir maldininkų priėmimo naujovių. Dabar, pavyzdžiui, palapinėse įrengti kondicionieriai.“

Saudo Arabijos pareigūnai Didžiosios mečetės esplanadoje įrengė dulksną pučiančius ventiliatorius, kad žmonių nevargintų didelis karštis.

Pirmųjų hadžo apeigų išvakarėse pėsčiųjų takais vaikščiojo minios žmonių, ore tvyrojo muskuso kvapas.

Sėdėdami medžių ar betoninių tiltų pavėsyje, tikintieji kantriai laukė kito kvietimo maldai. Kiti ėjo toliau, nuo Saulės gindamiesi maldos kilimėliais ar nedideliais prie galvos guminėmis juostelėmis tvirtinamais skėčiais.

Kelis kartus per dieną gerai organizuotos komandos, daugiausia – azijiečių, valė esplanadą vandens čiurkšlėmis.

Atėjus maldos valandai, viena jauna moteris meldėsi ant stalo ledainėje, sukryžiavusi rankas ant kelių.

Už kelių žingsnių nuo Kaabos maldininkė iš Egipto Fatiya Taha (Fatija Taha) netvėrė džiaugsmu.

Ši 67 metų moteris, vyriausia savo grupėje, švenčiausioje islamo vietoje sėdėjo invalido vežimėlyje.

„Šios kelionės laukiau ketverius metus“, – sakė ji.