Į euro zoną vasarį sugrįžo defliacija

Į euro zoną vasarį sugrįžo defliacija, o tai, pasak ekspertų, aiškiai rodo, kad Europos Centrinio Banko (ECB) skatinamosios priemonės nėra veiksmingos.

Vartojimo kainos euro zonoje vasarį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, smuko 0,2 proc., rodo Eurostato pirmadienį paskelbti išankstiniai duomenys.

Sausį, patikslintais duomenimis, metinė infliacija sudarė 0,3 proc. ir analitikai prognozavo, kad vasarį metinė infliacija bendros valiutos bloke bus nulinė.

Defliacija į euro zoną sugrįžo pirmą kartą nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio, kuomet vartojimo kainų indeksas smuko 0,1 procento. Be to, metinė defliacija šį mėnesį buvo didžiausia nuo 2015 metų vasario.

Pasak ekspertų, infliaciją euro zonoje slegia naftos kainų kritimas, taip pat Kinijos ir kitų besivystančių ūkių augimo lėtėjimo poveikis.

Eurostato skaičiavimais, energijos kainos, sausį smukusios 5,4 proc., vasarį krito 8 procentais.

"Labiausiai susirūpins ECB, nes grynoji infliacija euro zonoje vasarį sumažėjo nuo 1 proc. sausį iki 0,7 proc.", - teigia IHS ekonomistas Howardas Archeris (Hovardas Arčeris), kalbėdamas apie infliacijos rodiklį, į kurį neįskaičiuojamos energijos ir maisto kainos ir kurio pokyčiai yra itin atidžiai stebimi.

Anot jo, "dėl to dar didėja spaudimas [ECB] kovo mėnesį imtis ryžtingų skatinamųjų priemonių".

Vokietijoje vartojimo kainų indeksas, apskaičiuotas pagal Europos Sąjungos (ES) standartus, vasarį smuko 0,2 proc., Prancūzijoje - 0,1 proc., o Ispanijoje - 0,9 procento.

ECB jau ėmėsi įvairių politikos priemonių, siekdamas padėti euro zonos ekonomikai atsitiesti. Be kita ko, įgyvendinama ir prieštaringai vertinama obligacijų pirkimo programa, vadinama kiekybiniu skatinimu.

Nepaisant visų šių priemonių, metinė infliacija euro zonoje jau beveik trejus metus laikosi žemiau ECB nustatyto tikslinio 2 proc. lygio.

Prancūzijos centrinio banko vadovas ir Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiosios tarybos narys Francois Villeroy del Galhau (Fransua Vilerua de Galo) interviu vokiečių laikraščiui "Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung" savaitgalį pareiškė, kad defliacija euro zonos ekonomikai kelia didžiausią pavojų.

"Pažvelgus į dabartinę padėtį Europoje tampa aišku, kad pavojus, su kuriuo mes susiduriame, tikrai nėra infliacija. Naftos ir žaliavų kainos skatina infliaciją mažėti. Jeigu nuspręsime, kad šis veiksnys gali daryti nuolatinį ilgalaikį poveikį ekonomikai, mes imsimės priemonių. Kovo mėnesį įvertinsime padėtį", - pareiškė Prancūzijos centrinio banko vadovas.

Tuo tarpu ECB vadovas Marious Draghis (Marijus Dragis) anksčiau šį mėnesį tvirtino, kad ECB įgyvendinamos pinigų politikos priemonės yra veiksmingos.