Į euro zonos posėdį – be naujų raštiškų pasiūlymų

Naujasis Graikijos finansų ministras Euklidas Cakalotas (Euclid Tsakalotos) diskusijoms tarp Graikijos ir jos kreditorių iš 19 šalių euro zonos nepateikė raštiškų pasiūlymų kaip pelnyti finansinę paramą, sakė trys apie šias diskusijas gerai informuoti asmenys.

Kalbėję su sąlyga, kad jų pavardės nebus minimos dėl šių derybų delikatumo, jie nurodė, kad E.Cakalotas padarė pranešimą apie finansų padėtį Graikijoje žodžiu. Daugelis ragino jį pateikti reformų pasiūlymus raštu.

Daugiau žinių apie minėtas diskusijas kol kas nėra.

Laukiama, kad vėliau į euro zonos šalių lyderių susitikimą atvyks ministras pirmininkas Aleksis (Cipras) Alexis Tsipras.

Graikija kovoja už tokį paramos sandorį, kuris sumažintų spaudimą šalies bankams ir padėtų išvengti Graikijos išėjimo iš euro zonos.

„Grexit“ galimas

Europos Sąjunga nori, kad Graikija liktų euro zonoje, tačiau Atėnams gali tekti iš jos pasitraukti, jei jie nepateiks pasitikėjimo verto reformų paketo, kuris tenkintų šalies tarptautinius skolintojus.

Tai antradienį pareiškė Europos Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis, atsakingas už euro ir socialinio dialogo klausimus.

„Mes to nesiekiame, tačiau jei pasitikėjimas nebus atkurtas, jei nebus pasitikėjimo verto reformų paketo, tokios galimybės atmesti negalima“, - sakė V.Dombrovskis, atsakydamas į klausimą, ar ES nori, kad Graikija pasitrauktų iš bendrosios valiutos zonos.

Pageidauja išvengti Graikijos išėjimo

Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) antradienį sakė esantis nusistatęs prieš potencialų Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, nors praeitą savaitgalį vykusiame referendume graikai ryžtingai pasisakė prieš tarptautinių skolintojų pasiūlytas finansinio gelbėjimo programos sąlygas.

„Mano pageidavimas – kad „Graikijos išėjimo“ būtų išvengta“, – J.-C.Junckeris sakė Europos Parlamentui Strasbūre, likus kelioms valandoms iki neeilinio euro zonos viršūnių susitikimo dėl tos krizės.

„ES esama tokių, kurie atvirai arba kitaip pasisako už Graikijos pasitraukimą iš euro zonos. Mano gyvenimo (patirtis) sako, kad supaprastinti atsakymai yra klaidingi sprendimai“, – pabrėžė jis.

Per sekmadienį vykusį referendumą 61 proc. balsavusių graikų atmetė tarptautinių skolintojų reikalavimus dar labiau susiveržti diržus, kad Atėnai galėtų gauti daugiau lėšų, galinčių išgelbėti Graikijos ekonomiką nuo žlugimo.

J.-C.Junckeris, pirmąkart viešai pasisakęs po sekmadienį vykusio balsavimo, pažymėjo, kad ES toliau stengsis atnaujinti derybas su Atėnais, bet taip pat perspėjo Graikijos premjerą Aleksį Ciprą (Alexis Tsipras), kad laikas problemą spręsti iš esmės ir aiškiai pasakyti, ką reiškia plebiscito rezultatai.

„Dabar visiems, pasižymintiems sveiku protu, nuovoka ir tam tikro laipsnio emocijomis, laikas derėtas. Graikijos delegacija pasitraukė iš derybų. Tai buvo klaidinga; tai buvo rimta klaida – negalima pasitraukti iš derybų“, – sakė jis.

Vis dėlto J.-C.Junckeris perspėjo, kad „sprendinys neatsiras per naktį“.

„Jeigu sprendinį surastume šiandien, tai būtų pernelyg supaprastintas sprendinys, – pabrėžė Europos Komisijos vadovas. – Šiandien ketiname kalbėtis vieni su kitais, suprasti vieni kitus, parodyti pakantumą ir atkurti tvarką šioje padėtyje.“

Suirzęs Europos Komisijos pirmininkas auklėjo europarlamentarus, sukėlusius triukšmą dėl to, kad jis dažnai žvilgčiodavo į savo mobilųjį telefoną per parlamento debatus, aiškindamas, kad susirašinėja su Graikijos premjeru.

J.-C.Junckeris apsikeitė keliomis žinutėmis su Graikijos lyderiu Aleksiu Cipru (Alexis Tsipras) likus kelioms valandoms iki nepaprastojo euro zonos viršūnių susitikimų, sušaukto po to, kai prasiskolinusi Graikija pasakė tvirtą „Ne“ tolesnėms griežto taupymo priemonėms per praeitą savaitgalį įvykusį referendumą.

„Liaukitės burbėti dėl to, kad nuolat žiūriu į savo telefoną. Aš susirašinėju ... su Graikijos premjeru“, – aiškiai pyktelėjęs J.-C.Junckeris pareiškė prancūziškai per Europos Parlamento posėdį Strasbūre.

„Nežinau, ar turėsite galimybę padaryti tą patį, bet aš turiu tai padaryti šiandien. Atlieku savo darbą, todėl baikit šį kvailą klegesį, kuriam nėra jokios priežasties“, – pridūrė jis.

Buvęs Liuksemburgo premjeras sulaukė replikų dėl savo veiksmų sprendžiant Graikijos krizę, išsakytų kelių europarlamentarų, tarp jų priklausančių euroskeptiškąjai Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijai, pasidėjusių ant savo stalų Didžiosios Britanijos vėliavėles.

Kelis mėnesius J.-C.Junckeris palaikė glaudžius ryšius su kairiųjų pažiūrų A.Cipru, bet kai virtinė naktinių derybų ir neformalus jųdviejų bendravimas nepadėjo pasiekti susitarimo dėl finansinės pagalbos Atėnams, Europos Komisijos vadovas praeitą savaitę pareiškė, kad jaučiasi „išduotas“ Graikijos lyderio sprendimo paskelbti referendumą.

Antradienį jis vėl kaltino graikus, kurie esą padarė „rimtą klaidą“, pasitraukdami iš derybų, bet sakė pageidaujantis, kad „Graikijos išėjimo“ iš euro zonos būtų išvengta.

Privalo pateikti pasitikėjimo vertus pasiūlymus

Graikija antradienį turi pateikti pasitikėjimo vertus pasiūlymus Briuseliui po to, kai jos rinkėjai referendume atmetė tarptautinių kreditorių iškeltas finansinės pagalbos sąlygas, pareiškė Europos Sąjungos ekonomikos reikalų komisaras Pierre'as Moscovici (Pjeras Moskovisis).

„Laukiame visapusiškų, konkrečių ir pasitikėjimo vertų pasiūlymų iš (naujo Graikijos finansų ministro Euklido) Cakaloto (Euclid Tsakalotos), kad pradėtume diskusijas“, - sakė P.Moscovici, atvykęs į skubiai sušauktą Eurogrupės, vienijančios euro zonos šalių finansų ministrus, susitikimą.

Graikijos užsienio reikalų ministras: Europa be Graikijos? Tai pokštas

Graikijos užsienio reikalų ministras Nikas Kocijas (Nikos Kotzias) pirmadienį atmetė šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos galimybę ir paragino nurimti po referendumo, kuriame graikų rinkėjai atmetė tarptautinių skolintojų iškeltas sąlygas dėl finansinės pagalbos.

„Europa be Graikijos? Tai pokštas“, - sakė Graikijos diplomatijos vadovas per vizitą Izraelyje privačiam televizijos kanalui „Channel 2“.

„Turime būti atsargūs po šios pergalės. Turime nurimti ir tęsti derybas, kad būtų rastas geras kompromisas“, - sakė N.Kocijas po sekmadienio referendumo, kuriame jo vyriausybė agitavo rinkėjus atmesti kreditorių reikalavimus.

Po graikų plebiscito Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ir Graikjos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pareiškė, kad Graikijai yra atviros durys atnaujinti derybas dėl skolų, tačiau paragino Atėnus pateikti „rimtus“ pasiūlymus.

Finansų ministru paskirtas skolų krizės derybininkas 

Graikija pirmadienį paskyrė savo naujuoju finansų ministru Euklidą Cakalotą (Euclid Tsakalotos) – vyriausiąjį derybininką įstrigusiose derybose su Europos Sąjunga ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), pranešė prezidentūra.

Roterdame gimęs ir Oksforde išsilavinimą įgijęs 55 metų E.Cakalotas, 1990–1993 metais dėstė ekonomiką Kento universitete Didžiojoje Britanijoje, o vėliau persikėlė į Atėnus.

Šis kairiųjų pažiūrų ekonomistas ir valdančiosios partijos „Syriza“ deputatas buvo prisaikdintas ministru pirmadienio vakarą ir pakeitė ekscentrišką ekonomistą Janį Varufakį (Yanis Varoufakis), kuris atsistatydino anksčiau pirmadienį.

E.Cakalotas balandį buvo paskirtas atstovauti Graikijai derybose su ES ir IMF, kai J.Varufakis buvo pripažintas pernelyg tiesmuku kontaktuose su euro zonos finansų ministrais.

„Norime tęsti diskusiją. ... Manau, kad kažkas gali pakeisti Europą“, – sakė sukrėstas E.Cakalotas, kuris pripažino jaučiantis „viešumos baimę“, perėmęs finansų ministro postą „ne pačiu lengviausiu momentu Graikijos istorijoje“.

55 metų ekonomistas, kuris nuo balandžio buvo vyriausiasis Graikijos derybininkas diskusijose dėl finansinio gelbėjimo programos, pakeitė ekscentrišką finansų ministrą Janį Varufakį (Yanis Varoufakis), kuris atsistatydino anksčiau pirmadienį, teigdamas, kad nenori būti kliuviniu deryboms.

„Buvau informuotas apie kai kurių Eurogrupės dalyvių ir įvairių „partnerių“ tam tikrą pageidavimą, kad „nedalyvaučiau“ jos susitikimuose“, – J.Varufakis, kuris per pastaruosius kelis mėnesius ne kartą buvo įsitraukęs į konfrontaciją per derybas su šalies skolintojais, rašė savo tinklaraštyje.

E.Cakalotas laikomas labiau diplomatišku negu J.Varufakis, bet ne mažiau nusiteikusiu siekti sutarties, atitinkančios jo griežtai kairiosios vyriausybės programą.

„Norime panaudoti Graikijos žmonių (per sekmadienį vykusį referendumą) suteiktą mandatą, kad pasiektume kažką geriau dirbantiems žmonėms – žmonėms, kurie kenčia, kurie neteko darbo, kurių pensijos buvo sumažintos, jaunuoliams, išvykusiems į užsienį“, – aiškino naujasis ministras.

„Graikijos žmonės įrodė, kad nebijo ir kad rūpinasi ne vien savimi. Ši vyriausybė ateinančiu laikotarpiu elgsis taip pat“, – pridūrė jis.

Baltieji rūmai ragina rasti kompromisą

Baltieji rūmai pirmadienį paragino Graikiją ir Europos Sąjungos lyderius ieškoti kompromiso, kuris leistų prasiskolinusius Atėnus išlaikyti euro zonoje, nors graikai referendume tvirtai atmetė skolintojų reikalavimą tęsti griežto taupymo politiką mainais į finansinės pagalbos programą.

„Referendumas baigtas, bet mūsų požiūris čia, Baltuosiuose rūmuose, išlieka toks pats“, – sakė jų atstovas Joshas Earnestas (Džošas Ernestas).

ES ir Graikijos pareigūnai turi „susitarti dėl reformų ir finansavimo paketo, kuris leistų Graikijai žengti keliu skolų tvarumo, tačiau taip pat ekonomikos augimo link“, – J.Earnestas sakė žurnalistams.

Jie turėtų tai daryti „tokiu būdu, kuris leistų Graikijai likti euro zonos dalimi“, pridūrė jis.

„Tai Europos iššūkis, kurį reikia išspręsti“, – pabrėžė Baltųjų rūmų atstovas.

J.Earnesto pasisakymas buvo pirmasis oficialus JAV komentaras po sekmadienį vykusio referendumo, per kurį daugiau negu 61 proc. graikų atmetė Europos Sąjungos pasiūlytą finansinės pagalbos susitarimą, reikalaujantį tęsti griežtą taupymą ir reformas. Tokia plebiscito baigtis tapo valdančiosios radikalios kairiosios partijos „Syriza“ pergale.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) kalbėjosi telefonu su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u (Fransua Holandu) dėl galimybių Graikiją išlaikyti euro zonoje.

„Abu lyderiai sutarė, kad svarbu rasti kelią į priekį, kuris leistų Graikijai tęsti reformas ir grįžti į augimą bei skolų tvarumą (bei išlikti) euro zonoje“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

Surengs nepaprastąjį viršūnių susitikimą

Euro zonos lyderiai antradienį surengs savo neeilinį susitikimą Briuselyje, per kurį bus tariamasi dėl Graikijos referendume pareikšto tvirto nepritarimo diržų veržimo politikai padarinių, o graikų premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) ketina pateikti naujus pasiūlymus tolesnėms deryboms.

Graikijos ekonomikai balansuojant ant finansinės prarajos krašto vyriausybė pratęsė bankų uždarymą iki ketvirtadieni, bet baiminamasi, kad šalies bankomatuose išseks grynųjų pinigų atsargos. Tuo tarpu Vokietija ir Prancūzija sudarė vieningą frontą, reikalaudamos, kad A.Cipras pateiktų „tikslių“ pasiūlymų, kurie leistų atgaivinti derybas dėl finansinės pagalbos.

„Durys atviros diskusijoms“, – Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) sakė pirmadienį po pasitarimo Paryžiuje su Vokietijos kanclere Angela Merkel, surengto kitą dieną po to, kai graikai atmetė skolintojų pasiūlytas naujos finansinio gelbėjimo sutarties sąlygas per istorinį referendumą, kuris tapo politine pergale A.Ciprui, bet pagilino krizę Europoje.

„Dabar eilė Aleksio Cipro vyriausybei pateikti rimtų, įtikinamų pasiūlymų, kad noras pasilikti euro zonoje galėtų būti paverstas tvaria (finansinės pagalbos) programa“, – pabrėžė jis.

A.Merkel savo ruožtu sakė, kad sąlygos naujam Graikijos gelbėjimo planui „nebuvo įvykdytos“.

„Štai kodėl laukiame labai tikslių pasiūlymų iš graikų premjero – programos, kuri leistų Graikijai grįžti į klestėjimą“, – aiškino kanclerė, pridūrusi, kad euro zonos šalys jau yra pademonstravusios „didelį solidarumą su Graikiją“.

Vokietijai Europos Komisijoje atstovaujantis skaitmeninės darbotvarkės komisaras Guntheris Oettingeris (Giunteris Ėtingeris) sakė savo šalies žiniasklaidai, kad nesulaukus Atėnų pasiūlymų bet kokios naujos derybos būtų „beprasmės“.

Graikijos naujasis finansų ministras Euklidas Cakalotas (Euclid Tsakalotos) pareiškė, kad jo šalis nori „tęsti diskusiją“.

E.Cakalotas, kuris pripažino jaučiantis „viešumos baimę“, perėmęs finansų ministro postą „ne pačiu lengviausiu momentu Graikijos istorijoje“, atsidūrė dėmesio centre pirmadienį, kai pakeitė netikėtai atsistatydinusį ekscentrišką finansų ministrą Janį Varufakį (Yanis Varoufakis).

Prieš antradienį vyksiantį viršūnių susitikimą kitų 18 Graikijos partnerių euro zonoje pozicijos buvo įvairios.

Vokietija, Suomija, Slovakija ir Baltijos šalys laikėsi pastebimai griežtesnės linijos, tuo tarpu Prancūzija, Italija ir Ispanija kalbėjo nuolaidesniu tonu.

Nors Vokietija yra griežčiau nusistačiusi dėl tolesnės finansinio gelbėjimo programos, Berlynas pirmadienį pareiškė, kad euro zonos lyderiams vertėtų aptarti galimybę suteikti humanitarinę pagalbą Graikijai, kenčiančiai dėl kelerius metus vykdyto diržų veržimo ir didžiulio nedarbo.

Baltieji rūmai paskatino visas šalis siekti kompromiso, kuris leistų Graikijai išlikti euro zonoje ir nukreiptų jos ekonomiką „keliu į skolų tvarumą, bet taip pat ekonomikos augimą“.

Nepaprastasis euro zonos viršūnių susitikimas prasidės 16 val. Grinvičo (19 val. Lietuvos) laiku – po Eurogrupės susitikimo.

Sekmadienį vykusiame plebiscite graikai 61,31 proc. prieš 38,69 proc. nubalsavo atmesti griežto taupymo priemones, kurias skolintojai reikalauja vykdyti mainais į galimybę Atėnams gauti daugiau lėšų pagal tarptautinę finansinio gelbėjimo programą.

Šis rezultatas tapo skaudžiu smūgiu Europos integracijos vizijai, bet padrąsino partijas, pasisakančias prieš griežto taupymo politiką ir nacionalinio suverenumo silpnėjimą.

Atėnai antradienį vėl susidūrė su rūsčia tikrove, kai šalies bankai išliko uždaryti, o prie bankomato toliau driekėsi žmonių eilės, didėjant nerimui, kad pasibaigs grynųjų pinigų atsargos, nors gyventojams leidžiama išsiimti ne daugiau negu 60 eurų per dieną.

„Labai bijau, kad ateinančiomis dienomis nebegausim grynųjų pinigų. Tai būtina išspręsti – vėliausiai iki kitos savaitės pabaigos, nes kitaip (ekonomika) žlugs)“, – sakė vaistininkas Lambras Vritijas (Lambros Vritios).

Europos centrinis bankas (ECB), palaikantis Graikijos finansų institucijų mokumą, toliau teiks vadinamąją likvidumo pagalbą kritiniais atvejais (ELA), bet šio finansavimo dydis liks įšaldytas birželio 26 dieną nustatytame lygmenyje – maždaug 89 mlrd. eurų.

Kita vertus, ECB pažymėjo, kad ši svarbi finansinė pagalba gali būti teikiama tik užtikrinus pakankamą užstatą.

Graikija praeitą savaitę neįstengė grąžinti 1,5 mlrd. eurų Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), bet jo vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) sakė, kad jos organizacija „pasiruošusi padėti Graikijai, jeigu būtų paprašyta tai padaryti“.

Rinkų reakcija į referendumą buvo daugiausiai vangi, todėl tikėtina, kad potencialus Graikijos pasitraukimas iš euro zonos neįžiebtų dar platesnės krizės.
Kaip rodo apklausos, daugiau negu trys ketvirtadaliai graikų nori, kad jų šalis liktų euro zonoje, bet analitikai „Graikijos išėjimo“ riziką dabar laiko „labai didele“.

40-metis A.Cipras tvirtina, kad skolintojai turėtų kalbėti ne apie Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, o apie milžiniškos šalies skolų naštos – 240 mlrd. eurų – restruktūrizavimą.

Vėliausia finansinio gelbėjimo programa, kurią Graikijai suteikė ES ir TVF, pasibaigė praeitą antradienį, nors A.Cipras ragino ją pratęsti.

Graikija oficialiai nemokia praeitą penktadienį paskelbė Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF), kuris kontroliuoja 144,6 mlrd. eurų Atėnų skolų.

Vokietija ir Prancūzija reikalauja „rimtų“ pasiūlymų

Vokietija ir Prancūzija pirmadienį paragino Graikiją pateikti išsamių pasiūlymų, kurie leistų atgaivinti derybas dėl finansinės pagalbos programos, kai tos šalies piliečiai praeitą savaitgalį tvirtai atmetė skolintojų reikalavimus tęsti griežto taupymo politiką, sukeldami naują krizę Europoje.

Graikijos ekonomikai balansuojant ant finansinės prarajos krašto vyriausybė pratęsė bankų uždarymą iki ketvirtadienio, tačiau baiminamasi, kad šalies bankomatuose išseks grynųjų pinigų atsargos.

Tuo tarpu Europos centrinis bankas (ECB) paskelbė toliau teiksiantis gyvybiškai svarbų skolinimą Graikijos bankams, bet sugriežtino jų naudojimosi krizės atvejams skirtais fondais sąlygas.

„Durys atviros diskusijoms“, – pareiškė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) po pasitarimo Paryžiuje su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

„Dabar eilė (Graikijos premjero) Aleksio Cipro (Alexis Tsipras) vyriausybei pateikti rimtų, įtikinamų pasiūlymų, kad noras pasilikti euro zonoje galėtų būti paverstas tvaria (finansinės pagalbos) programa“, – pabrėžė jis.

A.Cipras savo vyriausybės pasiūlymus pristatys antradienį per skubiai sušauktą 19 euro zonos šalių lyderių susitikimą Briuselyje.

A.Merkel savo ruožtu sakė, kad sąlygos naujam Graikijos gelbėjimo planui „nebuvo įvykdytos“.

„Štai kodėl laukiame labai tikslių pasiūlymų iš graikų premjero – programos, kuri leistų Graikijai grįžti į klestėjimą“, – aiškino kanclerė, pridūrusi, kad euro zonos šalys jau yra pademonstravusios „didelį solidarumą su Graikiją“.

Prancūzija nenori rizikuoti

Prancūzija negali sutikti su rizikingu Graikijos pasitraukimo iš euro zonos scenarijumi, kuris sukeltų pragaištingų padarinių visame pasaulyje, antradienį pareiškė premjeras ir pridūrė, kad pagrindas susitarimui su Atėnais jau yra.

„Prancūzija įsitikinusi, kad negalime rizikuoti, leisdami Graikijai palikti euro zoną“, nes toks žingsnis paveiktų ekonomikas visame pasaulyje, premjeras Manuelis Vallsas (Manuelis Valsas) sakė Prancūzijos radijui.

„Pagrindas susitarimui egzistuoja. ... Nėra jokių draudžiamų temų, kalbant apie (Graikijos) skolas), apie restruktūrizavimą“, – aiškino jis.

Vėliau antradienį euro zonos lyderiai surengs neeilinį susitikimą, siekdami aptarti praeitą sekmadienį Graikijoje įvykusį referendumą, per kurį rinkėjai ryžtingai atmetė griežto taupymo reformas, kurias Atėnų skolintojai reikalavo vykdyti mainais į finansinės pagalbos lėšas, ir jo tikėtinus padarinius.

Pirmadienio vakarą euro zonos didžiausių ekonomikų – Prancūzijos ir Vokietijos – lyderiai vieningai ragino Graikijos premjerą Aleksį Ciprą (Alexis Tsipras) pateikti „tikslių“ pasiūlymų, kad būtų galima atgaivinti derybas dėl finansinės pagalbos.