Graikijos ekonomikos ateitį lemsiančius rinkimus stebės visas pasaulis

Graikijoje sekmadienį vyks jau antrieji per pastaruosius du mėnesius parlamento rinkimai, atsidursiantys pasaulio dėmesio centre ir galintys nulemti, ar Atėnai laikysis skausmingų taupymo priemonių, ar pasitrauks iš euro zonos.

Apie 9,8 mln. rinkėjų turės galimybę pasirinkti finansinio gelbėjimo paketą palaikančias partijas, siūlančias iš naujo derėtis dėl Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) suteiktos paskolos sąlygų arba radikalią kairiąją partiją, kuri nori nutraukti šį susitarimą ir viską pradėti iš pradžių.

37 metų Aleksis Cipras, vadovaujantis kraštutinei kairiajai partijai „Syriza“, pažadėjo paversti finansinio gelbėjimo sutartį istorija, jeigu įtvirtintų per pastaruosius rinkimus pasiektą pergalę, kai šis judėjimas surinko triskart daugiau balsų negu per ankstesnį balsavimą 2009 metais.

„Finansinio gelbėjimo sutartis jau yra praeitis. Ji bus visam laikui nurašyta į istoriją pirmadienį“, - A.Cipras sakė šią savaitę, baigiantis rinkimų kampanijai.

Naujausios apklausos rodo, kad pagal populiarumą „Syriza“ neatsilieka nuo konservatyviosios Naujosios demokratijos partijos, tačiau prognozuojama, kad nei viena partija neužsitikrins lemiamos daugumos, tad po rinkimų tikėtinos itin įtemptos derybos dėl koalicijos.

Tuo tarpiu mažesnės partijos pasisako už nacionalinės vienybės vyriausybę.

Baigdamas rinkimų kampaniją, „Naujosios demokratijos“ lyderis Antonis Samaras sakė esantis įsitikinęs, kad jis sugebės sukurti koalicinę vyriausybę.

„Mes liksime euro zonoje. Mes nežaidžiame su Europa“, - pažymėjo jis.

Tuo metu jo šalies lėšos baigiasi - turimų atsargų jai pakaks tik iki liepos, o ES ir TVF paskolų kranelis buvo užsuktas iki artėjančių rinkimų.

Bankų šaltiniai taip pat sakė, kad palūkanų normos priklausys nuo rinkimų rezultatų.

„Syriza“, kuri, kaip prognozuojama, gali surinkti iki trečdalio balsų, ketina atmesti biudžeto išlaidas turinčias padėti taupyti darbo rinkos reformas, dėl kurių buvo apsispręsta prieš kelis mėnesius, padidinti minimalų atlyginimą ir įšaldyti valstybės turto privatizaciją, tačiau tvirtina, kad Graikija vis tiek galės likti euro zonoje.

Kairieji argumentuoja, kad Graikijos pasitraukimas sukeltų euro zonoje grandininę reakciją, todėl tokio scenarijaus niekada nebus leista realizuoti, nors Europos lyderiai perspėja, kad finansinio gelbėjimo sutarties nesilaikymas galiausiai privers Atėnus palikti vieningosios valiutos klubą.

Ketvirtadienį duodamas interviu televizijai „Antenna“, A.Cipras sakė ketinantis derėtis dėl naujos ekonomikos strategijos su partneriais Europos Sąjungoje, tačiau jeigu jam būtų atsakyta neigiama, „tai reikštų, jog jie nori sunaikinti šią šalį, jos žmones ir tautą“.

Tuo tarpu Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble trečiadienį tvirtino, kad rinkimų baigtis neturės jokios reikšmės Graikijos įsipareigojimams laikytis griežto taupymo.

„Rinkimų rezultatai niekaip nepakeis realios padėties šioje šalyje, kuri atsidūrusi skausmingoje krizėje dėl dešimtmečius trukusio netinkamo ekonomikos valdymo. Jie turės imtis griežtų priemonių“, - W.Schaeuble sakė savaitraščiui „Stern“.

Sekmadienį vyksiantys rinkimai, kurie buvo paskelbti nei vienai partijai neužsitikrinus aiškios daugumos per balsavimą gegužės 6-ąją, Graikijoje bus tretieji per pastaruosius trejus metus.

Balsavimo apylinkės šalyje atsidarys 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir dirbs iki 16 valandos.

Pirmųjų preliminarių oficialių rezultatų bus laukiama nuo 21 val. 30 minučių.