Graikija: skolintojų trejeto kantrybė senka

Į Atėnus vėl atvyko skolintojų trejeto – Europos Sąjungos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo – inspektoriai, turintys įvertinti, ar Graikija pasiekė nors kiek pažangos. Tačiau, kaip pranešama, Graikiją nuo bankroto gelbėjantys kreditoriai jau sotūs, Vokietijos aukšto rango pareigūnai vienas po kito kalba apie galimą jos pasitraukimą iš euro zonos.

Skelbimų, kad verslas parduodamas, Graikijoje daugybė. Smulkiuosius verslininkus jungianti organizacija paskelbė ataskaitą – beveik 9 iš 10 verslininkų skundžiasi dėl kritinės padėties ir dėl to kaltina vyriausybės taupymo programą.

„Artimiausi keturi mėnesiai bus lemiami verslui. Labai bijome, kad nuo spalio–lapkričio sulauksime verslo žlugimo cunamio“, – teigia Smulkiųjų verslininkų konfederacijos pirmininkas Dimitris Asimakopulos.

Verslo ataskaita paskelbta tuo metu, kai į Atėnus atvyko skolintojų trejeto inspektoriai aptarti tolesnio taupymo priemonių.

„Mes paskelbėme duomenis, kad užsienio partneriai, Europos Sąjunga, skolintojų trejetas vėliau nesakytų, kad to nežinojo“, – tvirtino D. Asimakopulos.

Ataskaita paskelbta ir Europos Komisijos prezidento vizito į Atėnus išvakarėse. Jose Manuelis Barroso atvyko Europoje gilėjant nesutarimams tarp mažinti biudžeto skylę griežtai raginančios Šiaurės, kurios priekyje – Vokietija, ir Viduržemio jūros pakrantės „klubo“, kuriam priklauso ir Graikija.

Jos vyriausybė nuo bankroto gelbėjančių skolintojų prašė dvejiems metams pratęsti taupymo programą. Analitikai pabrėžia: šiuo atveju laikas – pinigai. Graikijai gali papildomai reikėti mažiausiai 40 mlrd. eurų, ir Europos šalims, kurios jau du kartus prašė, kad parlamentai pritartų šimtamilijardinei pagalbai Graikijai, trečio karto bus perdaug.

„Reformos, kurias Graikijos vyriausybė vis žada, atidedamos, lėtinamos. Vienintelis dalykas, kuris pavyko greitai, tai sumažinti algas, pensijas. Bet dar daug švaistymo, neveiksmingumo. Graikija eina ne ta kryptimi, kurios reikia reformoms“, – įsitikinęs ekonomikos ekspertas Manosas Matsaganis.

Neatsitiktinai per pastarąsias kelias dienas vienas po kito aukšto rango Vokietijos politikai prabilo apie galimą Graikijos bankrotą ir pasitraukimą iš euro zonos. Graikijai netgi siūloma pamažu pradėti dalį pensijų ir atlyginimų mokėti drachmomis, o ne eurais.

Bet nemažai analitikų laikosi nuomonės, kad tokie raginimai – greičiau bandymas paspausti Graikiją, o ne tikri grasinimai išmesti ją iš euro zonos.


NAUJAUSI KOMENTARAI

dziaukites

dziaukites portretas
kas paskolas turit eurais greit juoksites is palukanu ir kitu mokesciu kurie tarsi nasta dabar bet dar po keliu metu islosit aritmetines progresijos principu arba issimokeje trigubai greiciau arba pardave trugubai uzdirbsit

Kraft

Kraft portretas
Tegu negąsdina - blogiausia kas gali graikams nutikti - tai nustos už išpūstas kainas pirkti vokiškus brukalus.

Pensijos

Pensijos portretas
Tai kaip atiduos skolas jei bus ismesta.Nenaudinga.O graikai kiek imanoma palups pinigeliu is ES,o toliau bus kaip bus.Pamatytu graikai kaip mes gyvename Lietuvoje,tai gal patyletu tuomet.Pensijos gal 5-7 kartus skiriasi. Istrauka is str.: Graikijos pensijos – socialinis absurdas Europoje Teisinėje sistemoje įprasta vadovautis pasakymu „teisėti lūkesčiai”. Ar demonstracijos Graikijos miestuose, kurios beveik visada virsdavo riaušėmis ir kuriomis mus pumpavo žiniasklaida pastaruosius metus, ir yra ta žmonių kova už jų teisėtus lūkesčius gauti didžiausias pensijas Europoje, privalomą 13 ir net 14 atlyginimą, kaip priedą už nuopelnus ir ypač našų darbą? O dar keisčiau šiame kontekste atrodo Slovakijos pensininkas, kuris gauna 351 EUR pensijos ar Lietuvis – 220. Na, gerai, mes nauji ES nariai, nes Graikija į ES įstojo 1981 m., tačiau kaip „gerbti” Graikiją gali vokietis, kuris tegauna 791 EUR bazinę pensiją, tačiau kurio pastangomis daugiausia ir gyvuoja ta Europos Sąjunga. Ir kaip visai ES paaiškinti, kad graikai turi teisę kovoti už savo „teisėtus lūkesčius”, juk šis rojus tęsėsi daug metų. O kai įprantama gerai gyventi, pinigai tarsi savaime plaukia, nereikia pastangų rodyti, nei ką. Tačiau visame šitame nesusipratimo liūne keisčiausias Europos Sąjungos valdymo organų ilgą laiką toleruotas obojumas. Kaip visada – niekas nieko nematė, nežinojo… .
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių