Graikija: rinkimus laimėjo partijos, pritariančios taupymo priemonėms

Graikijos dvi pagrindinės finansinei pagalbai pritariančios partijos per sekmadienį įvykusius parlamento rinkimus, galinčius nulemti šalies ateitį dėl euro, užsitikrino pakankamai balsų vyriausybei sudaryti.

„Šiandien Graikijos žmonės pareiškė savo valią likti su euru“, - sakė Antonis Samaras, konservatyvios partijos „Naujoji demokratija“ lyderis, kai negalutiniai duomenys parodė, kad jie laimi rinkimus su 30,04 proc. balsų.

„Mes prašome visų partijų, kurios pritaria tikslui išlaikyti šalį euro zonoje, ... prisijungti prie nacionalinės vienybės vyriausybės“, - sakė jis.

„Šalis neturi prarasti nė minutės“, - pridūrė A.Samaras, kurio partija yra Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės pagalbos ir taupymo priemonių šalininkė.

Pagrindinis šio konservatoriaus varžovas Aleksis Cipras, vadovaujantis kairuoliškai partijai „Syriza“, kuri gąsdina Europos lyderius ir rinkas, pripažino pralaimėjimą ir nurodė neketinantis jungtis prie jokios koalicijos.

„Mes atstovaujame daugumai žmonių, kurie nepritaria susitarimui dėl finansinės pagalbos“, - sakė A.Cipras, kurio partija užsitikrino antrą vietą su 26,57 proc. balsų.

Derybos dėl koalicijos sudarymo turėtų prasidėti jau pirmadienį, o pagrindinis „Naujosios demokratijos“ partneris, kaip manoma, veikiausiai bus centro kairės partija „Pasok“.

„Pasok“ lyderis Evangelas Venizelas sakė, jog yra pasirengęs prisidėti prie „Naujosios demokratijos“, bet su sąlyga, kad bus įtrauktos ir kitos kairės partijos.

Pasak E.Venizelo, naujoji vyriausybė turėtų būti „nacionalinės atsakomybės“ vyriausybė.

Analitikai sako, kad „Pasok“ nerimauja dėl nedidelės persvaros ir galimo daugumos nestabilumo, jei reikės priimti nepopuliarias reformas, o gatvėse vyks masiniai protestai.

„Naujoji demokratija“ ir „Pasok“ dešimtmečius dominavo Graikijos politinėje scenoje ir yra kaltinamos dėl daugumos dabartinių bėdų.

„Naujoji demokratija“ naujajame 300 vietų parlamente turėtų turėti 129 vietas, nes pirmą vietą rinkimuose užėmusi partija gauna papildomai 50 mandatų.

„Syriza“, remiantis negalutiniais duomenimis, turėtų gauti 71 vietą, o finansinei pagalbai pritarianti „Pasok“ - 33 vietas.

Neonacistinė partija „Auksinė aušra“ (Chryssi Avgi) , kuri yra smerkiama už smurtinius išpuolius ir kurios elektoratą sudaro imigracija besipiktinantys žmonės, naujajame parlamente turės 18 mandatų.

Sekmadienį įvykę rinkimai buvo jau antri per šešias savaites; juos teko surengti dėl to, kad po gegužės 6-osios rinkimų partijos nesugebėjo suformuoti vyriausybės.

A.Samaras pažadėjo gerbti Graikijos įsipareigojimus, bet sakė norintis sušvelninti nepopuliaraus ES ir TVF finansinės pagalbos susitarimo sąlygas, pagal kurias mainais į milijardus buvo įvestos griežtos taupymo priemonės.

TVF ir ES pažadėjo paramą naujai Graikijos vyriausybei.

ES lyderiai paragino „Naująją demokratiją“ ir jos tikėtiną koalicijos partnerę „Pasok“ skubiai suformuoti naują administraciją, kuri galėtų išvesti Graikiją iš skolų krizės.

„Viliamės, kad šie rinkimų rezultatai sudarys sąlygas greitam vyriausybės suformavimui“, - sakė ES prezidentas Hermanas Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso.

„Toliau remsime Graikiją kaip ES šeimos ir euro srities narę“, - pridūrė jie pareiškime, kuris buvo paskelbtas Meksikos mieste Kabose, „Didžiojo dvidešimtuko“ (G-20) viršūnių susitikimo išvakarėse.

Tarptautinės finansų rinkos atidžiai stebėjo rinkimus Graikijoje - dėl potencialaus domino efekto kitoms susilpnėjusioms euro zonos ekonomikoms. Kai kurie analitikai perspėja, kad Graikija vis tiek kažkada gali būti priversta atsisakyti euro.

Krizės nuotaikų apimtoje Graikijoje didelio „Naujosios demokratijos“ šalininkų džiūgavimo Atėnų gatvėse nebuvo. Tik koks šimtas šalininkų sveikino A.Samarą centrinėje Konstitucijos aikštėje.

Pasirodžius pirmiesiems rezultatams, Vokietija pasakė, jog gali aptarinėti klausimą dėl to, kad Graikijai būtų duota daugiau laiko biudžeto tikslams pasiekti. Tuo tarpu Belgija nurodė, jog yra „erdvės manevruoti“, o Prancūzija pareiškė, kad Europa turėtų „lydėti graikus augimo link“.

„Turi būti disciplina, bet turi būti ir vilties“, - interviu televizijai „France 2“ sakė prancūzų užsienio reikalų ministras Pierre'as Moscovici.

Graikija du kartus buvo priversta siekti finansinės pagalbos: pirmą kartą 110 mlrd. eurų ji paprašė 2010 metais, o dar 130 mlrd. eurų - šiais metais, drauge su 107 mlrd. eurų privačių skolų nurašymu. Iš viso tai sudaro 347 mlrd. eurų.

Daugeliui graikų finansinės pagalbos susitarimo sąlygų pakoregavimo gali neužtekti, nes visuomenės pyktis dėl didelio algų ir pensijų mažinimo tik didėja.

Šalyje recesija trunka jau penkti metai, tad daugelis jaunų graikų balsavo „kojomis“ - emigruodami, o vietos žiniasklaida perspėja, kad valstybei jau liepos 20 dieną pritrūks grynųjų valstybinio sektoriaus darbuotojų algoms ir pensijoms.


Šiame straipsnyje: rinkimaiParlamentasGraikija

NAUJAUSI KOMENTARAI

X

X portretas
Tai dar ne visai praradę protą.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių