Graikija patvirtino taupymo priemones, Atėnus krečiant riaušėms

Graikijos įstatymų leidėjai sekmadienio vakarą pritarė naujoms drastiškoms taupymo priemonėms, o per visą dieną sostinės gatvėse vykusius susirėmimus tarp policijos ir protestuotojų dešimtys žmonių buvo sužeista.

Parlamentas nepabūgo demonstracijų Atėnuose ir Salonikuose, per kurias į gatves išėjo 100 tūkst. žmonių, ir pritarė dar vienam griežtų biudžeto išlaidų taupymo priemonių etapui, kurio Graikijos tarptautiniai kreditoriai pareikalavo mainais į milijardų eurų finansinio gelbėjimo paketą.

„Iš 278 deputatų 199 balsavo už, 74 - prieš“, - parlamento pirmininkas Filipas Pecalnikas (Philippos Petsalnikos) pranešė po įtempto balsavimo tūkstančių policininkų apsuptuose rūmuose.

Maištininkai iš daugumą turinčios socialistų partijos PASOK ir dešiniosios Naujosios demokratijos partijos, kurie balsavo prieš šį teisės aktą, buvo nedelsiant pašalinti iš savo partijų.

Deputatai „prisiims atsakomybę“ ir priims svarbiausią pasirinkimą „žengiant į priekį su Europa ir vieningąja valiuta“, Graikijos premjeras Lukas Papadimas (Lucas Papademos) sakė tuojau prieš balsavimą.

Šalia parlamento esančioje Konstitucijos aikštėje, tapusioje masinių protestų židiniu, greitosios pagalbos darbuotojai evakavo sužeistuosius, kai aplink buvo svaidomi akmenys ir tvyrojo ašarinių dujų debesys.

Aršiausi protestuotojai ne vien mėtė įprastus Molotovo kokteilius, bet ir naudojo savadarbius liepsnosvaidžius, pranešė vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Užsiliepsnojus šalimais esančių parduotuvių vitrinoms, ugniagesių automobiliai iš pradžių negalėjo privažiuoti dėl didelės protestuotojų minios ir chaoso gatvėse aplink parlamentą.

Kaukėtiems protestuotojams mėginant pralaužti riaušių policijos gretas aplink parlamento rūmus, priešprieša peraugo į užsitęsusius susirėmimus.

Civilinės saugos ministerija Atėnuose suskaičiavo 40 gaisrų, kai buvo padegti keli pastatai - daugiausiai svaidant Molotovo kokteilius.

Sveikatos apsaugos ministerija informavo, jog per sekmadienį vykusius neramumus buvo sužeisti 54 žmonės.

L.Papademos pasmerkė šį smurtą per debatus prieš balsavimą, sakydamas, kad susirėmimai aplink parlamento pastatą neturi vietos demokratijoje.

Pasak policijos, Atėnuose į gatves išėjo apie 80 tūkst. protestuotojų, tad šie protestai pagal dalyvių skaičių prilygo didžiausiems iš surengtų pernai, priešinantis ankstesniems taupymo priemonių paketams.

Antrajame didžiausiame Salonikų mieste demonstracijose dalyvavo apie 20 tūkst. žmonių.

Finansų ministras Evangelas Venizelas (Evangelos Venizelos) sakė parlamentui, jog įstatymų leidėjai turi pritarti vyriausybės pateiktam planui, kad Graikija galėtų gauti 130 mlrd. eurų (448,9 mlrd. litų) paskolą iš Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF), nes priešingu atveju valstybė būtų priversta skelbti savo bankrotą.

„Padėtis labai aiški. Vidurnaktį, prieš atsidarant rinkoms, Graikijos parlamentas privalo pasiųsti žinią, jog mūsų šalis gali ir (palaikys susitarimą dėl skolų)“, - pabrėžė E.Venizelas.

Pirmadienį prasidėjus prekybai Tokijo biržoje kainos buvo šiek tiek padidėjusios, kai Graikijos parlamentas pritarė taupymo programai.

Nors šis balsavimas buvo svarbi kliūtis, jis savaime negarantuoja itin reikalingo lėšų pervedimo, o euro zonos finansų ministrai, kurie skundžiasi, kad Atėnai jau beveik perpildė jų kantrybės taurę, trečiadienį susitiks Briuselyje tartis dėl tolesnio žingsnio.

Graikija patiria milžinišką spaudimą, euro zonos lyderiams vis labiau stengiantis sumažinti didesnio masto pavojus, susijusios su galimybe, jog ši valstybė pasitrauks iš vieningosios valiutos bloko.

Vokietijos ekonomikos ministras Philippas Roesleris (Filipas Rėsleris) sekmadienį sakė, kad tokio pasitraukimo perspektyva tampa „diena D“, kuri esanti „mažiau bauginanti“.

Buvo planuota, kad euro zonos finansų ministrai pritars naujai paskolai praeitos savaitės pabaigoje, tačiau jie susilaikė, baimindamiesi, kad Atėnai neįvykdys savo įsipareigojimų.

Netgi sulaukus Graikijos parlamento pritarimo, ES nori, kad Atėnų politiniai lyderiai pasirašytų įsipareigojimą vykdyti taupymo priemones, prieš L.Papadimui paskelbiant pirmalaikius rinkimus, kurie tikriausiai vyks balandį.

Numatoma, kad siūlomos priemonės, kurioms buvo pritarta per balsavimą sekmadienį, dar labiau apsunkins gyvenimą eiliniams graikams, jau dabar kenčiantiems nuo krizės.

Planuojama, kad minimalus darbo užmokestis bus sumažintas 22 proc. (32 proc. darbininkams iki 25 metų); bus sušvelnintos darbo rinkos reguliavimo priemonės, kad darbuotojus atleisti taptų lengviau; taip pat bus vykdomos mokesčių ir pensijų reformų.

Tarp sekmadienį į gatves išėjusių protestuotojų buvo profsąjungų narių, skustagalvių jaunuolių, mojuojančių Graikijos vėliavomis, komunistų aktyvistų ir prijaučiančių kairiesiems, kurių daugelis dėvėjo dujokaukes.

Mitinge dalyvavo nemažai šeimų, ir nors aikštė greitai ištuštėjo, pradėjus leisti ašarines dujas, žmonės vėliau vėl joje susirinko.

Jie piktinosi ES, TVF ir Europos centrinio banko (TVF) „šantažu“ Atėnams tvirčiau susiveržti diržus mainais į finansinio gelbėjimo paketą.

„Gyventi tokiomis sąlygomis nelengva, - sakė 49 metų inžinierius Andrėjas Maragudakis. - Iki 2020 mes tapsime vokiečių vergais.“

27 metų civilinių objektų inžinierė Anastasija Papadaki sakė, kad „šios priemonės nėra problemos sprendimas, nes jos neatneš augimo“.

„Tiesiog tarptautinė bendruomenė mus šantažuoja“, - pabrėžė ji.

Graikijos parlamento nariai taip pat planuoja pritarti sutarčiai su privačiais kreditoriais dėl apsikeitimo vertybiniais popieriais, o šis žingsnis 350 mlrd. eurų valstybės skolą palengvintų apie 100 mlrd. eurų.

E.Venizelas pareiškė, kad vyriausybė turi atlikti šį apsikeitimą iki penktadienio siekiant užsitikrinti pakankamai laiko, kad būtų išvengta nuo chaotiško bankroto, kuris gresia Graikijai, jeigu valstybė neturės lėšų iki kovo 14 dienos išmokėti beveik 14,5 mlrd. eurų palūkanų už obligacijas.

„Jeigu tai neįvyks, šalis bankrutuos“, - pažymėjo E.Venizelos.


Šiame straipsnyje: Graikijaeuro krizė

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių