Graikams atėjo laikas susimokėti už besaikį išlaidavimą ir melą

Maištaujantys graikai negali kaltinti nieko kito, tik save. Prie bankroto juos atvedė neatsakingų sprendimų, ekonominių klaidų ir melagysčių virtinė.

Iššvaistė ES pinigus

Praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio pabaigoje, kai Graikija tik ruošėsi stoti į ES, šalies ekonomikos būklė buvo gera, nors prastesnė, nei kitų bloko valstybių. Nedarbas tesiekė 2 proc., importas dvigubai viršijo eksportą, bet šį skirtumą padengdavo pajamos iš turizmo ir jūros pervežimų.

1981 m. įstojusi į ES Graikija pradėjo gauti paramą, kad greičiau pasivytų Šiaurės ir Vakarų Europos valstybes. Per tris dešimtmečius į Graikijos ekonomiką buvo įlieta 240 mlrd. eurų - tiek pat sudaro valstybės šių metų biudžetas. Tačiau milžiniški pinigai buvo tuščiai iššvaistyti, tvirtina analitikai.

„Europos fondai nebuvo naudojami racionaliai. Pinigai buvo skirti ne gamybos ir konkurencingumo skatinimui, o vartojimui, pertekliniam vartojimui“, - sakė Atėnų Panteono universiteto profesorius Vassilikis Georgiadou.

Devintame ir dešimtame dešimtmetyje kilo ne vienas skandalas dėl to, kad Briuselio subsidijos žemės ūkiui buvo skirtos prabangiems automobiliams įsigyti ir namams renovuoti.

Korupciją toleruoja visi

Priimti į „elitinių valstybių klubą“, graikai atsipalaidavo ir pradėjo gyventi geriau, nei leido jų galimybės, ir išleisti daugiau pinigų, nei uždirba. Jie įprato per Velykas gauti 13-ąjį atlyginimą, o per Kalėdas - 14-ąjį, sulaukus 50-ies išeiti užtarnauto poilsio. Tik pareigą mokėti mokesčius jie pamiršo. Šešėlinės ekonomikos mastas pasiekė 30 proc.

Atėnų universiteto ekonomikos profesorius George'as Pagoulatosas paaiškino, kad Graikijos visuomenė toleruoja korupciją.

„Visa socialinė piramidė, pradedant nuo mažiausiai uždirbančių ir baigiant turtingais ir politinę įtaką turinčiais žmonėmis, naudojasi ir toleruoja korupciją bei mokesčių nemokėjimą. Pirmiems tai yra būdas išgyventi, antriems - galimybė dar labiau praturtėti“, - teigė profesorius.

Išlaidos augo, pajamos - ne

Skirtingai nei pajamos, Graikijos biudžeto išlaidos pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugo. Valdininkų atlyginimai padidėjo beveik dvigubai, pristeigta nereikalingų valstybinių institucijų. 2004 m. Atėnų olimpinės žaidynės atnešė tik nuostolius. Valstybei teko skolintis vis daugiau ir daugiau.

2001 m. Graikija prisijungė prie euro zonos, bet po trejų metų paaiškėjo, kad valstybė apgavo ES statistikos agentūrą, pateikusi sumažintus makroekonominius duomenis. Jeigu būtų sąžininga, Graikija nebūtų atitikusi Mastrichto kriterijų ir nebūtų galėjusi įsivesti bendros Europos valiutos.

Įvedus eurą, prekių ir paslaugų kainos šalyje išaugo mažiausiai penktadaliu. Aukštas euro kursas stabdė eksporto plėtrą. Biudžeto deficitas didėjo, skolos augo, ir pastarųjų metų ekonominės krizės valstybė neatlaikė.

Skolos pradėjo smaugti

Kritinė riba Graikijai yra gegužės 19-oji, kai ji turės grąžinti 8,5 mlrd. eurų skolų. Iš viso šį mėnesį valstybė turės grąžinti kreditoriams 23 mlrd. eurų. Nesugebėjusi to padaryti, ji taptų nemoki.

Graikijos bankrotas turėtų katastrofiškų padarinių visai Europai. Šios šalies obligacijų turėtojai, didžioji dauguma jų - euro zonos bankai, prarastų beveik 200 mlrd. eurų. Kadangi euro zonos taisyklėse nėra numatyta, kaip elgtis narės bankroto atveju, šiuos nuostolius veikiausiai turėtų padengti valstybės, kuriuose yra įsikūrę Graikiją kreditavę bankai.

Siekdamos išvengti tokio scenarijaus, stambiausios ES valstybės narės grieždamos dantimis sutiko paskolinti Graikijai pinigų mažais procentais ir pasikviesti į pagalbą Tarptautinį valiutos fondą.

Tačiau išsiderėtos 110 mlrd. eurų paskolos Graikijai neužteks padengti skoloms, kurios siekia 300 mlrd. eurų. Todėl kai kurie analitikai būgštauja, kad finansinė katastrofa yra tik atidedama kai kuriam laikui.

Graikijos bankrotas šiandien būtų žymiai skaudesnis, nei pastarasis, ištikęs ją 1932 m.