Graikai įtiki naujais mitais apie gyvenimą su euru

Senųjų mitų žemėje gyvenantys graikai sukūrė savo pasakų apie beveik bankrutavusios šalies ateitį Europoje, kuri niekada jų neatsisakys. Rimtais įspėjimais iš užsienio, kad Atėnai negali likti euro zonoje atmesdami sąlygas, susijusias su milijardinėmis lėšomis, padedančiomis Graikiją traukti iš finansinės skylės, šioje šalyje netikima, rašo „Reuters“.

Kad ir kokios niūrios bebūtų perspektyvos, dauguma graikų, atrodo, mano, kad jei pinigų jiems gelbėti buvo rasta praeityje, jų bus surasta ir vėl, nesvarbu, ką sako politikai.

Jie netiki ir tuo, kad Europa juos tiesiog išmes, nepaisant gausėjančių ženklų, kad Graikija eina pašalinimo iš bendros valiutos sąjungos ir ekonominės bei socialinės katastrofos, kilsiančios po to, link.

„Šioje šalyje yra daugybė pinigų, jiems tiesiog reikia apmokestinti turtinguosius. Tai išspręstų daugybę problemų“, – teigia 55-erių siuvėja Argiro Maniati.

Siuvimo mašina įnirtingai besidarbuojanti moteris, apsupta sutaisytų drabužių, kurių jos klientai neišgali atsiimti, krūvos, visiškai įtikėjusi mitu, kad Graikijos narystės euro zonoje galas niekada negali ateiti.

Kaip ir dauguma graikų, nubaudusių pagrindines partijas per bevaisius gegužės 6-osios rinkimus, atvedusius Graikiją prie politinės prarajos krašto, ji mano, kad politikai perdeda išmetimo iš euro zonos grėsmę, norėdami sukrapštyti balsų už nevykusius politinius sprendimus.

„Didžiosios partijos mus čia atvedė, prie skurdo ir savižudybių, o dabar mus terorizuoja, kad sutiktumėme su griežtomis priemonėmis“, – kalbėjo moteris.

Nuomonių apklausos rodo, kad 75 proc. graikų nori likti euro zonoje, tačiau du trečdaliai priešinasi tarptautinei finansinei pagalbai, gelbėjimosi virvei, pateiktai kartu su griežtais atlyginimų, pensijų ir darbo vietų apkarpymais. Daugelis užsienio partnerių tai vadina didžiuoju graikų paradoksu.

Frankfurtas ir Briuselis teigia, kad Graikija negali turėti vieno be kito: jei nebus finansinės paramos, nebus ir euro, o sugrįš drachma – „drachmagedonas“, kaip tai vadina kai kurie graikai.

Supykę ant didžiųjų partijų politikų, kuriuos jie kaltina dėl netvarkos, rinkėjai parėmė mažesnes grupes, pavyzdžiui, radikalios kairės „Syriza“ partiją, vadovaujamą 37 metų Alexio Tsipro, pasisakančią prieš finansinės paramos sąlygas ir rinkimuose iškovojusią antrąją vietą.

Gegužės 6 dieną išrinktas parlamentas pasidalino į dvi dalis – 130 mlrd. eurų tarptautinio gelbėjimo plano rėmėjus ir oponentus, kuriems vyriausybės sudaryti taip ir nepavyko. Nauji rinkimai vyks kitą mėnesį, tačiau jų rezultatai vis dar neaiškūs.

Europos Sąjunga, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kurie artimiausiomis savaitėmis turi skirti lėšas, kad Graikija galėtų išmokėti pensijas ir atlyginimus, teigia užsuksiantys čiaupą, jei naujoji vyriausybė Atėnuose nerems paramos sąlygų. Anot jų, be šių pinigų Graikija negalės likti euro zonoje.

„Tušti grasinimai! Jie jokiu būdu mūsų neišmes. Jei jie taip padarys, euro zonos nebebus“, – įsitikinęs kavinėje Atėnų centre dirbantis 29-erių Nikos Sokos.

„Didžioji iliuzija“

Graikijos politinę sceną sekantys analitikai įžvelgia rimtų grėsmių, jei rinkėjai tokius mitus atsineš prie balsadėžių.

„Tai didžioji iliuzija. Partijos turi kelti esminį klausimą: likti euro zonoje ar ne? Bus tragedija, jei mus išmes iš Europos autobuso todėl, kad mūsų politikai negali pasiųsti teisingos žinios“, – teigia Theodore`as Couloumbis iš tyrimų centro ELIAMEP.

Pagrindinė žinia, kurią išgirdo dauguma graikų, yra tai, kai politikai sužlugdė ekonomiką. Makis Deligiannis cukrainėje, esančioje judrios Atėnų gatvės kampe, pyragų stovai pustuščiai. Žmonės nebeperka gimtadienio tortų taip, kaip anksčiau, pardavimai sumažėjo perpus, taigi M. Deligiannis parems prieš taupymą pasisakančią partiją.

„Niekas negali priversti mus palikti euro zoną. Dabar, kai jie mus turi, jie su mumis įklimpę. Jei jie pakeis įstatymus ir privers mus išstoti, euro zonos nebeliks. Jie tik loja, kad mus išgąsdintų, tačiau iš tiesų jie patys yra išsigandę“, – kalbėjo jis.

Dauguma partijų nerodo jokių signalų, kad reaguotų į įspėjimus paaiškinti pasimetusiai visuomenei, kas statoma ant kortos – kad kito mėnesio rinkimai iš esmės yra referendumas, ką pasirinkti – eurą ar drachmą.

Paskendę susitikimuose, kuriuose bando apsispręsti dėl artėjančio balsavimo strategijos, jie įnikę į nuomonių apklausas ir aljansų sudarinėjimą, tačiau jų siunčiama žinia nuo paskutiniojo balsavimo beveik nepakitusi.

Net pagrindinės partijos, kurios susitarė dėl finansinės paramos, savo kampaniją remia pažadais iškovoti geresnes sąlygas, o tai padeda palaikyti legendą, kad daug palankesnis susitarimas yra įmanomas.

„Logiška, kad finansinė parama, tokia, kokia yra dabar, mums netinka. Mano požiūriu, partijos pakeis savo siunčiamą žinią, tačiau visos jos tam tikru lygiu pasisakys prieš finansinės paramos sąlygas“, – teigė viešąją nuomonę tiriančios bendrovės ALCO vadovas Costas Panagopoulos.

Graikijos pareigūnai pripažino, kad šaliai kitą mėnesį ims trūkti pinigų. Europos Sąjunga ir TVF įspėjo, kad Atėnai negaus daugiau pinigų, jei neatitiks nustatytų fiskalinių tikslų ir nevykdys reformų, tarp kurių – įsipareigojimas iki birželio surasti, kaip sutaupyti 11 mlrd. eurų.

Dauguma graikų tokiomis pranašystėmis netiki. Kaip ir senovės graikų rašytojo Ezopo pasakėčioje apie berniuką, kuris dažnai šaukė „Vilkas!“, jie ir anksčiau girdėjo įspėjimu, kad pinigai senka, tačiau jų visada atsirasdavo. Tačiau pareigūnai teigia, kad šį kartą vilkas yra tikras: vyriausybė net išeikvojo fondus, atidėtus tam atvejui, jei įvyktų stichinė nelaimė.

„Šiurpstu galvodamas, kas nutiktų, jei Graikiją nusiaubtų žemės drebėjimas ar cunamis. Finansiškai jie su tuo nesusidorotų“, – kiek anksčiau šiais metais teigė tarptautiniams skolintojams artimas šaltinis.

Balsų medžioklė

Medžiodamos rinkėjus prieš gegužės 6-osios rinkimus, politinės partijos sujaukė savo siunčiamą žinią. Net tos partijos, kurios koalicinėje vyriausybėje sunkiai dirbo, kad susitartų dėl finansinės pagalbos, apie tai ėmė kalbėti kaip apie didelę neteisybę, kurią reikia ištaisyti.

Konservatyviosios „Naujosios demokratijos“ lyderis Antonis Samaras pažadėjo persiderėti dėl tam tikrų susitarimo punktų, kad skatintų augimą, o socialistų „Pasok“ vadovas Evangelos Venizelos įsipareigojo palengvinti įsipareigojimų naštą, ją išdėstant per trejus, o ne dvejus metus.

A. Tsipras ragino rinkėjus nesileisti būti mulkinamiems klaidingomis dilemomis – kad Graikija galėtų atsisakyti finansinės paramos ir vis tiek likti euro zonoje, o jei šalis bus valdoma tinkamai, bus daugybė pinigų. Jo partija po rinkimų buvo antra, o didžiosios partijos, Graikiją valdžiusios ne vieną dešimtmetį, nugrimzdo.

Iki naujų rinkimų likus maždaug trims savaitėms, Atėnų gatvėse nėra jokių ženklų, kad žmonės imtų suvokti tikrąjį pasirinkimą, su kuriuo susidurs.

„Net jei mes bankrutuosime, turime jiems aiškiai pasakyti, kad jokiu atveju nepaliksime euro zonos. Jie euro zonoje turės bankrutavusią šalį, o tai reiškia, kad galės bankrutuoti ir kitos šalys, o tuomet visa euro zona susprogs. Taigi jie mums jokiais būdais neleis bankrutuoti. Tai tik grasinimai“, – kalbėjo 47 metų elektrikas Thanasis Zahariadis.

„Aš balsuosiu prieš finansinę paramą“, – pridūrė jis.


Šiame straipsnyje: Graikijaeuro krizė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių