- Venantas Butkus
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš 140 metų Suomijoje buvo pastatytas pirmasis keleivinis-krovininis garlaivis, pritaikytas žiemos navigacijai.
Kliūtis laivybai žiemą
XIX šimtmetyje klimato atšilimo požymių dar nebuvo. Šaltos ir speiguotos žiemos ilgam ledais sukaustydavo šiaurines ir rytines Baltijos pakrantes. Labiausiai nuo ledų blokados kentėdavo Suomija. Žiemos mėnesiais krovinių ir keleivių gabenimas per jos uostus praktiškai nutrūkdavo.
Tai nedavė ramybės Suomijos verslininkui Karlui Johanui Korsmanui (1829-1907). Skirtingai nei didelės laivybos kompanijos, kurių laivai dažniausiai plaukiodavo toli nuo gimtųjų krantų, K.Korsmanas vertėsi pakrančių linijine laivyba. Po 20 metų karinės tarnybos išėjęs į atsargą, jis nusipirko keletą nedidelių laivų, kurie kursavo tarp Turku, Hanko, Stokholmo ir Sankt Peterburgo
Beveik pusmečiui sustabdyta navigacija K.Korsmanui grėsė nemažais komerciniais nuostoliais. Dabar sakytume, kad išeitis yra viena – reikia samdyti ledlaužius, bet tada jų ne tik Suomijoje, bet ir pasaulyje praktiškai dar nebuvo. Į ledų nelaisvę pakliuvę laivai dažniausiai buvo vaduojami iškertant ledo laukuose kanalą. Tai buvo sunkus darbas, kuris dažnai per šaltą naktį vėl nueidavo niekais.
Reikėjo ieškoti kitokių būdų, kaip įveikti ledų blokadą.
Atsparus ledo gniaužtams
Išspręsti K.Korsmanui kilusią problemą padėjo atsitiktinumas. Dėl nepelningai pasibaigusio vasaros sezono bankrutavo viena suomių laivininkystės bendrovė. Jos laivus valdžia konfiskavo. Tarp jų buvo ir tik prieš metus pastatytas krovininis-keleivinis garlaivis „Express“.
Jį suprojektavo ir pastatė garsus to meto suomių laivų statybos inžinierius Jakobas Robertas Runebergas (1846-1919), šiandien laikomas garo mašinomis varomų ledlaužių statybos pradininku Šiaurės Europos regione.
1877 m. vasarą Švedijos Oskarshamno laivų statykloje gimęs „Express“ buvo 42,4 metro ilgio ir beveik 7 metrų pločio garlaivis, turėjęs 400 AG variklį. Tai buvo ne tik išvaizdus, bet ir pakankami stiprus laivas. Metalinis jo korpusas buvo taip suprojektuotas, kad ne tik atlaikytų ledų spaudimą iš šonų, bet galėtų lengvai „užlipti“ ant ledo ir savo svoriu jį įlaužti. Aišku, tai nebuvo ledlaužis, galintis trupinti storiausius ledo laukus, bet Baltijos jūroje tokių dažniausiai ir nepasitaikydavo.
K.Korsmanui kaip tik reikėjo tokio laivo, kuris galėtų kursuoti tarp užšąlančių uostų ir žiemos metu. Pagal vienus duomenis, jis tą garlaivį nusipirko, pagal kitus – išsinuomojo iš valstybės.
Pateisino paskirtį
Įsigijęs naują didesnį ir galingesnį laivą, atverianti jo laivininkystės bendrovei naujas galimybes, K.Korsmanas pirmiausia nusisamdė patyrusį jūrininką Aleksandrą Granrotą. Jam vadovaujant „Express“ buvo rengiamas žiemos navigacijai. Tuo tarpu pats K.Korsmanas sudarė su vyriausybe sutartį vežioti ne tik krovinius ir keleivius, bet ir paštą tarp Suomijos, Švedijos ir Rusijos.
Be talpių triumų įvairiems kroviniams sudėti, garlaivyje buvo 14 pirmos klasės ir 10 antros klasės keleivių kajučių, pietų salonas ir kiti patogumai. Kaip ir buvo paskelbta, išblizgintas ir šviežiais dažais kvepiantis garlaivis iš Hanko uosto į Stokholmą išplaukė 1879 m. lapkričio 15 dieną. Žiemos navigacija be didesnių sutrikimų tęsėsi iki gegužės 15 dienos. Vienuolikos mazgų greičiu plaukiantis „Express“ atstumą tarp Hanko uosto ir Švedijos sostinės įveikdavo vidutiniškai per 17 valandų.
Garlaivis „Express“ daugiau kaip 10 metų sėkmingai kursavo šioje linijoje. Per tą laiką jis atliko 303 keliones, iš kurių 242, nepaisant kartais pasitaikiusių stipraus apledėjimo atvejų, baigėsi sėkmingai. K.Korsmanas planavo plėsti savo verslą ir pirkti dar vieną ledams atsparų laivą. Deja, dėl sveikatos problemų jam teko palikti ne tik Hanko mieste veikusį laivininkystės biurą, bet ir verslą.
Likimas nenuskriaudė
Garlaivio „Express“ ir jo kūrėjo J.Runebergo likimas susiklostė kiek kitaip, bet pakankami sėkmingai.
Po sėkmingo jo sukurto „Exppress“ debiuto, J.Runebergas persikėlė į Sankt Peterburgą . Čia jis įsteigė laivų inžinerijos biurą, kuris teikė technines konsultacijas laivų statytojams ir laivininkystės kompanijoms. Atrodo jam nesvetima buvo verslininko gyslelė, nes jis Rusijos rinkoje pardavinėjo Suomijos pramoninius produktus – laivybos ir žemės ūkio techniką, vidaus degimo variklius, garo mašinas. Po 1917-ųjų metų bolševikų sukeltos revoliucijos jis prarado turėtą nuosavybę ir buvo priverstas bėgti iš Rusijos.
Garlaivis „Express“ iki 1894 metų priklausė K.Korsmanui. Jam pasitraukus iš verslo, laivą nusipirko Suomijos garlaivių bendrovė. Kelis metus jis žiemomis vis dar plaukiojo senais maršrutais. 1904 metais ledams atsparų garlaivį įsigijo Archangelske veikianti Baltosios jūros locmanų ir švyturių aptarnavimo bendrovė. Toliau jo pėdsakai dingsta.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Mercedes-Benz“ visame pasaulyje atšaukia apie 261 tūkst. visureigių
Vokietijos automobilių gamintojas „Mercedes-Benz“ dėl su programine įranga susijusios problemos visame pasaulyje atšaukė apie 261 tūkst. transporto priemonių. ...
-
Pareigūnas: Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiandien turi daugiau lėktuvų negu 2022 metais
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas majoras Ilja Jevlašas patvirtino informaciją, kad nuo okupantų rusų invazijos pradžios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų lėktuvų skaičius padidėjo. ...
-
Žiniasklaida: Nyderlandų princesė dėl grėsmės savo saugumui buvo persikėlusi į Ispaniją
Nyderlandų sosto įpėdinė princesė Catharina-Amalia (Katarina Amalija) dėl grėsmės savo saugumui buvo persikėlusi į Ispaniją, pranešė vietos žiniasklaida. ...
-
E. Macronas: ES ir jos Vakarų sąjungininkės privalo išplėsti sankcijas Iranui
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) trečiadienį pareiškė, kad po praėjusį savaitgalį įvykusios Irano atakos prieš Izraelį Europos Sąjunga ir jos Vakarų sąjungininkės turi išplėsti sankcijas Teher...
-
O. Scholzas ragina kitus ES lyderius siųsti Ukrainai oro gynybos priemones
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį paragino kitus Europos Sąjungos lyderius pasekti Berlyno pavyzdžiu ir nusiųsti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų „Patriot“. ...
-
ES institucija: „Meta“ neturėtų versti naudotojų mokėti už privatumą
Europos Sąjungos centrinė duomenų reguliavimo institucija EDAV trečiadienį pareiškė, kad tokių socialinių tinklų kaip „Facebook“ savininkė „Meta“ siūlydama prenumeratas be reklamų neturi versti naudotojų mokėti už ...
-
Estijos premjerė: jei Vakarai atrėmė smūgį Izraeliui, gali tai daryti ir Ukrainoje
Vakarų kariuomenės padėjo Izraeliui atremti didžiulę Irano raketų ir dronų ataką, tad kodėl to nedaryti ir Ukrainai, trečiadienį prieš Europos Sąjungos lyderių derybas sakė Estijos ministrė pirmininkė. ...
-
J. Bidenas sako, kad nėra jokio prekybos karo su Kinija1
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad nėra jokio prekybos karo su Kinija, nors paragino patrigubinti muitus plienui ir aliuminiui. ...
-
D. Trumpas Niujorke vakarieniaus su Lenkijos prezidentu2
Donaldas Trumpas trečiadienį Niujorke vakarieniaus su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, naujienų agentūrą AFP informavo buvusio JAV prezidento perrinkimo kampanija. ...
-
Pirmininkas: JAV Atstovų rūmai šeštadienį balsuos dėl karinės pagalbos Ukrainai ir Izraeliui
Trečiadienį Atstovų rūmų respublikonų lyderis pareiškė, kad šeštadienį bus balsuojama dėl jo pasiūlymo atnaujinti ilgai atidėliotą JAV karinę pagalbą Ukrainai ir Izraeliui. ...