Filipinuose Didysis penktadienis minimas kruvinomis ceremonijomis

Filipinuose fanatiški katalikai Didįjį penktadienį leidosi prikalami prie kryžių, demonstruodami savo gilų tikėjimą kruvinomis ceremonijomis, pasaulio krikščionims minint dieną, kai buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus.

Itin tikroviški nukryžiavimai, Filipinuose rengiami kiekvieną Didįjį penktadienį, šįkart pirmiausiai prasidėjo viename žemės ūkio regione į šiaurę nuo Manilos 11 val. vietos (6 val. Lietuvos) laiku.

Šiam papročiui nepritaria Bažnyčios lyderiai, tačiau neįprastos apeigos padeda pritraukti daug turistų.

Maldomis žmones gydantis 44 metų Arturo Batingas ištiesė rankas ir su stoiška ramybe kentė, kol kaimynai užkėlė jį ant kryžiaus, pastatyto ant smėlėtos kalvelės, o vėliau prikalė jo delnus 10 centimetrų ilgio vinimis.

„Tai įžadas, kurį daviau Dievui, kad jis apsaugotų mano šeimą nuo ligų“, - balta skraiste apsisiautęs atgailaujantysis sakė naujienų agentūrai AFP po kelias minutes trukusio nukryžiavimo, kurį stebėjo šimtai žmonių.

„Buvo gana skausminga, tačiau pakenčiama“, - pridūrė vyras, kuris pirmąkart leidosi nukryžiuojamas, o dabar ketina šioje ceremonijoje dalyvauti kasmet.

Vėliau San Chuano kaime, esančiame prie šiaurinio San Fernando miesto, dar du tikintieji buvo paeiliui prikalti prie to paties kryžiaus.

57 metų Alexas Laranangas sakė AFP, kad leisdavosi nukryžiuojamas kiekvienais iš pastarųjų 12 metų.

„Daviau įžadą daryti tai kasmet iki mirties, - teigė A.Laranangas, kuris verčiasi pardavinėdamas užkandžius autobusuose. - Nieko už tai nesitikiu. Darau tai dėl savo Dievo.“

Kaip ir A.Batingas, vyras sakė, kad fizinis skausmas tėra menkas nepatogumas.

„Skausmo beveik nejaučiau. Nervai buvo apmirę, - aiškino jis. - Po to pareinu namo, pavalgau ir einu miegoti. Po dviejų dienų grįžtu į darbą.“

Kaimyniniame San Pedro Kutudo kaime vietos pareigūnai sakė, kad penktadienį prie kryžių bus prikalti iki 20 atgailautojų.

Tą pačią dieną taip pat planuojama nukryžiuoti vieną moterį ir keturis vyrus, iš kurių du tai darys pirmą kartą, Paobongo mieste į šiaurę nuo Manilos, sakė vietos pareigūnas Reynaldo Sulitas.

Filipinų vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Jose Palma (Chosė Palma) anksčiau šią savaitę sakė, kad Bažnyčia neskatina šių kraštutinių tikėjimo demonstracijų, tačiau nekaltina jų dalyvių.

„Mes jų neteisiame ir nesmerkiame, bet ir neskatiname“, - Bažnyčios hierarchas sakė katalikiškam radijui „Veritas“.

Tokie nukryžiavimai yra labiausiai sukrečiančios, tačiau ne vienintelės atgailos demonstracijos Filipinuose, didžiausioje Azijos katalikų citadelėje, turinčioje apie 75 mln. tikinčiųjų.

Daugelis filipiniečių Didįjį ketvirtadienį ir Didįjį penktadienį mini nuosaikiau - dažniausiai pėsčiomis vaikšto melstis iš vienos bažnyčios į kitą ir pasninkauja.

Tačiau San Fernande ketvirtadienį ir penktadienį buvo organizuojamos procesijos, per kurias basi atgailaujantys žmonės, užsidėjęs juodus veido gobtuvus, ėjo miesto gatvėmis, plakdami savo apnuogintas nugaras prie rimbais su pririštomis aštriomis bambukinėmis atplaišomis.

Juos lydėjo būriai vaikų, kurie dangstėsi veidus, kai atgailautojų kraujas nuo rimbų tiško ant jų drabužių.

Paombonge apie tūkstantis žiūrovų kantriai laukė nukryžiavimo ceremonijos pradžios, plieskiant kaitriai atogrąžų saulei.

„Žmonės vadovaujasi savo įsitikinimais. Neturėtume dėl to jiems prieštarauti“, - sakė šią ceremoniją prižiūrintis savivaldybės pareigūnas R.Sulitas.

Filipinuose katalikišką tikėjimą neretai papildo vietos prietarai, o kai kurie žmonės Didįjį penktadienį po 15 val. vengia praustis po dušu ir skalbti, kad neprisišauktų nesėkmės. Tuo tarpu daugelis neturtingų atgailautojų ryžtasi dalyvauti kruvinose apeigose, siekdami tokiu būdu nuplauti savo nuodėmes, melsdamiesi už sergančius artimuosius, prašydami Dievo geresnio gyvenimo arba dėkodami jam už esą įvykdytus stebuklus.

Bažnyčios vadovai tokiems ritualams nepritaria, sakydami, jog Didžiąją savaitę tikrasis krikščioniškas tikėjimas išreiškiamas atgaila ir atsinaujinimu, o ne žalojimusi.

Raudonojo Kryžiaus atstovai didžiausią nerimą reiškia dėl galimos žalos atgailautojų sveikatai: infekcijų, šilumos smūgio, nukraujavimo ir netgi mirties dėl smarkaus sumušimo. Pareigūnai ragina tikinčiuosius atgailą reikšti kitais būdais - pavyzdžiui, tampant kraujo donorais.

Tačiau organizatoriai nurodo, kad per nukryžiavimo apeigas imamasi kai kurių apsaugos priemonių - dešimties centimetrų ilgio vinys laikomos spirite, kai kada netgi ištisus metus, o prieš prikalant nukryžiuotąjį jos dar apšlakstomos švęstu vandeniu.

Filipinai yra didžiausia katalikybės citadelė Azijoje - maždaug 80 proc. šios valstybės gyventojų, kurių iš viso yra 90 mln., išpažįsta katalikų tikėjimą. Šį savaitgalį visame salyne žmonės skirs laiko bažnytinėms apeigoms, šeimai ir paplūdimiui.

Filipinuose fanatiški katalikai Didįjį penktadienį leidosi prikalami prie kryžių, demonstruodami savo gilų tikėjimą kruvinomis ceremonijomis, pasaulio krikščionims minint dieną, kai buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus.

Itin tikroviški nukryžiavimai, Filipinuose rengiami kiekvieną Didįjį penktadienį, šįkart pirmiausiai prasidėjo viename žemės ūkio regione į šiaurę nuo Manilos 11 val. vietos (6 val. Lietuvos) laiku.

Šiam papročiui nepritaria Bažnyčios lyderiai, tačiau neįprastos apeigos padeda pritraukti daug turistų.

Maldomis žmones gydantis 44 metų Arturo Batingas ištiesė rankas ir su stoiška ramybe kentė, kol kaimynai užkėlė jį ant kryžiaus, pastatyto ant smėlėtos kalvelės, o vėliau prikalė jo delnus 10 centimetrų ilgio vinimis.

„Tai įžadas, kurį daviau Dievui, kad jis apsaugotų mano šeimą nuo ligų“, - balta skraiste apsisiautęs atgailaujantysis sakė naujienų agentūrai AFP po kelias minutes trukusio nukryžiavimo, kurį stebėjo šimtai žmonių.

„Buvo gana skausminga, tačiau pakenčiama“, - pridūrė vyras, kuris pirmąkart leidosi nukryžiuojamas, o dabar ketina šioje ceremonijoje dalyvauti kasmet.

Vėliau San Chuano kaime, esančiame prie šiaurinio San Fernando miesto, dar du tikintieji buvo paeiliui prikalti prie to paties kryžiaus.

57 metų Alexas Laranangas sakė AFP, kad leisdavosi nukryžiuojamas kiekvienais iš pastarųjų 12 metų.

„Daviau įžadą daryti tai kasmet iki mirties, - teigė A.Laranangas, kuris verčiasi pardavinėdamas užkandžius autobusuose. - Nieko už tai nesitikiu. Darau tai dėl savo Dievo.“

Kaip ir A.Batingas, vyras sakė, kad fizinis skausmas tėra menkas nepatogumas.

„Skausmo beveik nejaučiau. Nervai buvo apmirę, - aiškino jis. - Po to pareinu namo, pavalgau ir einu miegoti. Po dviejų dienų grįžtu į darbą.“

Kaimyniniame San Pedro Kutudo kaime vietos pareigūnai sakė, kad penktadienį prie kryžių bus prikalti iki 20 atgailautojų.

Tą pačią dieną taip pat planuojama nukryžiuoti vieną moterį ir keturis vyrus, iš kurių du tai darys pirmą kartą, Paobongo mieste į šiaurę nuo Manilos, sakė vietos pareigūnas Reynaldo Sulitas.

Filipinų vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Jose Palma (Chosė Palma) anksčiau šią savaitę sakė, kad Bažnyčia neskatina šių kraštutinių tikėjimo demonstracijų, tačiau nekaltina jų dalyvių.

„Mes jų neteisiame ir nesmerkiame, bet ir neskatiname“, - Bažnyčios hierarchas sakė katalikiškam radijui „Veritas“.

Tokie nukryžiavimai yra labiausiai sukrečiančios, tačiau ne vienintelės atgailos demonstracijos Filipinuose, didžiausioje Azijos katalikų citadelėje, turinčioje apie 75 mln. tikinčiųjų.

Daugelis filipiniečių Didįjį ketvirtadienį ir Didįjį penktadienį mini nuosaikiau - dažniausiai pėsčiomis vaikšto melstis iš vienos bažnyčios į kitą ir pasninkauja.

Tačiau San Fernande ketvirtadienį ir penktadienį buvo organizuojamos procesijos, per kurias basi atgailaujantys žmonės, užsidėjęs juodus veido gobtuvus, ėjo miesto gatvėmis, plakdami savo apnuogintas nugaras prie rimbais su pririštomis aštriomis bambukinėmis atplaišomis.

Juos lydėjo būriai vaikų, kurie dangstėsi veidus, kai atgailautojų kraujas nuo rimbų tiško ant jų drabužių.

Paombonge apie tūkstantis žiūrovų kantriai laukė nukryžiavimo ceremonijos pradžios, plieskiant kaitriai atogrąžų saulei.

„Žmonės vadovaujasi savo įsitikinimais. Neturėtume dėl to jiems prieštarauti“, - sakė šią ceremoniją prižiūrintis savivaldybės pareigūnas R.Sulitas.

Filipinuose katalikišką tikėjimą neretai papildo vietos prietarai, o kai kurie žmonės Didįjį penktadienį po 15 val. vengia praustis po dušu ir skalbti, kad neprisišauktų nesėkmės. Tuo tarpu daugelis neturtingų atgailautojų ryžtasi dalyvauti kruvinose apeigose, siekdami tokiu būdu nuplauti savo nuodėmes, melsdamiesi už sergančius artimuosius, prašydami Dievo geresnio gyvenimo arba dėkodami jam už esą įvykdytus stebuklus.

Bažnyčios vadovai tokiems ritualams nepritaria, sakydami, jog Didžiąją savaitę tikrasis krikščioniškas tikėjimas išreiškiamas atgaila ir atsinaujinimu, o ne žalojimusi.

Raudonojo Kryžiaus atstovai didžiausią nerimą reiškia dėl galimos žalos atgailautojų sveikatai: infekcijų, šilumos smūgio, nukraujavimo ir netgi mirties dėl smarkaus sumušimo. Pareigūnai ragina tikinčiuosius atgailą reikšti kitais būdais - pavyzdžiui, tampant kraujo donorais.

Tačiau organizatoriai nurodo, kad per nukryžiavimo apeigas imamasi kai kurių apsaugos priemonių - dešimties centimetrų ilgio vinys laikomos spirite, kai kada netgi ištisus metus, o prieš prikalant nukryžiuotąjį jos dar apšlakstomos švęstu vandeniu.

Filipinai yra didžiausia katalikybės citadelė Azijoje - maždaug 80 proc. šios valstybės gyventojų, kurių iš viso yra 90 mln., išpažįsta katalikų tikėjimą. Šį savaitgalį visame salyne žmonės skirs laiko bažnytinėms apeigoms, šeimai ir paplūdimiui.


Šiame straipsnyje: Didysis penktadienisFilipinai

NAUJAUSI KOMENTARAI

perebor

perebor portretas
Dorybė - saikas visame kame - čia turėtų būti taip pat. Ir dažniausiai kas garsiausiai rėkia - mažiausiai turi ką pasakyt...

frenkas

frenkas  portretas
Grynas satanizmas .Dievui tikrai to nereikia .Jis pats mire uz mus visus ir mums nereikia to daryti.

Antanas

Antanas portretas
Manęs nestebina, kai Biblijos rekomendacijose kapoti rankas, kojas, lupti akis ar pririšti oponentams po kaklu akmenį ir prigirdyti, krikščionys nemato nieko blogo... tik nekaltas metaforas. Nesvarbu, kad praktika parodė, jog kai turėjo valdžią, krikščionys ne tik kapojo rankas, kojas, lupo akis, bet gyviems žmonėms ir visą odą nudirdavo su mėsos gabalais, gyvus degindavo ir girdydavo. Tikintys kaip gyvatės rangosi, kad tik išsuktų Dievą ir jo sekėjų Biblijoje vykdomas masines žudynes... Sutinku, kad metaforos pagalba žodžius „prigirdyti“, „nužudyti“, „nukapoti“, „užmušti“, „užmėtyti akmenimis“ galima suprasti labai daugiaprasmiškai – reikia tik noro. Apskritai... juk niekas nieko nežudo, tik pasiunčia anapilin... į geresnį ir amžiną gyvenimą, tartum į kurortą... padaro nužudytajam vos ne paslaugą. Ar ne, ponai religijos gynėjai?
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių