Europos kirtis JAV korporacijoms

JAV svaidosi žaibais: įtakingos ES šalys ne tik skeptiškai vertina laisvosios prekybos susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, bet ir amerikiečių kompanijoms ES mauna apynasrį.

Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis savaitės pradžioje pareiškė, kad jokio susitarimo tarp JAV ir ES nebus, "nes europiečiai negali nusileisti Amerikos reikalavimams".

Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) susitarimas – prieštaringai vertinamas Europoje: kritikai sako, kad ši sutartis yra naudinga tik globaliam stambiajam kapitalui ir pakenks vartotojams. Be kita ko, bijoma, kad TTIP pakenks ES sveikatos ir socialinės gerovės standartams.

"Apple" skandalas buvo dar vienas deguto šaukštas: JAV pasipiktino, kad ES nurodė Jungtinių Valstijų įmonei sumokėti 13 mlrd. eurų nesumokėtų mokesčių į Airijos biudžetą.

Amerikiečiai pagrasino, kad skandalas gali pakirsti transatlantinį ekonominį bendradarbiavimą.

Tiesa, "Apple" byla – tik viena iš virtinės konkurencijos bylų, kurias Europos Komisija (EK) yra iškėlusi įvairioms JAV įmonėms.

2015 m. spalį ES amerikiečių kavinių tinklui "Starbucks" liepė Nyderlandams sumokėti 30 mln. eurų nesumokėtų mokesčių. Tų pačių metų gruodį ES pradėjo oficialų "McDonald's" ir Liuksemburgo mokestinių susitarimų tyrimą. Byla "McDonald's" buvo iškelta dėl profesinių sąjungų ir labdaros organizacijos "War on Want" pateikto skundo, kuriame nurodyta, kad "McDonald's", perkeldama savo pelną iš vieno padalinio į kitą, 2009–2013 m. išvengė maždaug 1 mlrd. eurų mokesčių, o Liuksemburge taikytų mokesčių iš viso nemokėjo.

2015 m. birželį ES taip pat pradėjo oficialų tyrimą dėl Sietle įsikūrusios mažmeninės prekybos milžinės "Amazon" elektroninių knygų platinimo.

Dėl interneto bendrovės "Google" ES yra pradėjusi kelis vienu metu vykstančius tyrimus. 2015 m. EK oficialiai apkaltino "Google" piktnaudžiaujant savo paieškos sistemos dominavimu Europoje. Šių metų balandį buvo pradėta tirti, ar "Google" susitarimuose su mobiliųjų telefonų gamintojais, tokiais kaip "Samsung" ir "Huawei", nesąžiningai reikalauja teikti pirmenybę jos pačios sukurtoms "Android" taikomosioms programoms, kaip antai žemėlapių ar kt. Pagaliau liepos mėnesį Briuselis nusitaikė į "Google" reklamos verslą: ES tuomet pareiškė, kad įmonė piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, dirbtinai ribodama galimybę trečiųjų šalių svetainėse rodyti "Google" konkurentų paieškos reklamas.

ES nemalonę yra užsitraukusi ir "Microsoft": 2013 m. kovą EK skyrė "Microsoft" 561 mln. eurų baudą už tai, kad bendrovė verčia klientus naudotis jos pačios sukurta naršykle "Internet Explorer".

Tiesa, ES ir "Microsoft" ginčų buvo ne vienas. 2008 m. programinės įrangos gamintojai buvo skirta 899 mln. eurų bauda, kuri vėliau sumažinta iki 860 mln. eurų. Tą kartą įmonė buvo nubausta už tai, kad neįvykdė reikalavimo dalytis informacija apie savo produktus su konkurentais, kad jų programinė įranga galėtų veikti "Windows" aplinkoje.

2009 m. gegužę "Intel", didžiausiai pasaulyje lustų gamintojai, buvo skirta rekordinė – 1,06 mlrd. eurų bauda. ES tuomet pareiškė, kad "Intel" piktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi puslaidininkių rinkoje, kad sutriuškintų savo pagrindinį konkurentą AMD.


Būstinė vaiduoklė ir dvi įmonės Airijoje

• Galimybę "Apple" įgyvendinti mokesčių vengimo schemą atvėrė 1991 ir 2007 m. Airijos priimti du sprendimai dėl mokesčių, kuriais šalis stengėsi užtikrinti savo konkurencingumą. Dėl šių sprendimų įmonėms atsirado galimybė viduje perskirstyti pelną. Po tokių perskirstymų likę pinigai buvo apmokestinti 12,5 proc. mokesčiu.

• "Apple" įkūrė dvi įmones Airijoje: "Apple Sales International", kuri yra atsakinga už grupės produktų pardavimą Europoje, Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Indijoje, ir "Apple Operations Europe" – mažesnę įmonę, kuri gamina tam tikrų rūšių kompiuterinę įrangą.

• Visas Europoje gaunamas pelnas – pavyzdžiui, iš Londone ar Paryžiuje parduoto "iPhone" – eina per Airiją. Tačiau pagal susitarimą su valdančiąja įmone Kalifornijoje, tos dvi įmonės finansuoja – ir to finansavimo sumos siekia mažiausiai 2 mlrd. eurų per metus – daugiau kaip pusę "Apple" intelektinės nuosavybės tyrimų visame pasaulyje.

• Kitas žingsnis buvo didžiąją dalį pelno viduje perkelti į pagrindinę buveinę "Apple Sales International" struktūroje. Tačiau EK pareiškė, kad ta buveinė iš esmės neegzistavo. 2011 m. "Apple Sales International" gavo 22 mlrd. JAV dolerių pelną, tačiau iš šios sumos apmokestinti Airijoje buvo tik 50 mln. JAV dolerių. Iki 2014 m. įmonės pelnas padidėjo, tačiau sumokėto mokesčio suma – ne. Taigi 2014 m. įmonei taikytas mokesčio tarifas iš esmės sudarė 0,005 proc.

Korporacijos slepia milijardus

• JAV mokesčių įstatymai leidžia korporacijoms laikyti lėšas lengvatinio apmokestinimo zonose ir atidėti mokesčių mokėjimą tol, kol pinigai bus sugrąžinti į Jungtines Valstijas. Ta užsienyje laikomų pinigų suma per praėjusį dešimtmetį gerokai išaugo.

• Remiantis Bostone įsikūrusios bendrovės "Audit Analytics" šių metų liepą paskelbtais duomenimis, praėjusių metų pabaigoje net tūkstantis JAV kompanijų užsienyje laikė 2,43 trln. JAV dolerių neapmokestintų lėšų. Palyginti su 2008 m., ši suma padvigubėjo, o nuo 2014 m. padidėjo 130 mlrd. JAV dolerių.

• Bendrovės teigia norinčios palaukti, kol JAV bus sumažinti pelno mokesčio tarifai, kurių maksimalus šiuo metu siekia 35 proc. Beje, 2004 m. Vašingtonas buvo paskelbęs mokestines atostogas ir sumažinęs pelno mokestį iki 5,25 proc. – tai leido susigrąžinti maždaug 300 mlrd. JAV dolerių.

• JAV valdžia tuomet siekė, kad pinigai būtų investuojami į naujų darbo vietų kūrimą. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad didžioji dalis sugrąžintų lėšų atitenka akcininkams ar vadovams.


Šiame straipsnyje: JAVEuropaAppleįmonės

NAUJAUSI KOMENTARAI

ha

ha portretas
Ei Lietuva eikit ir išlaikykite jankiams šūdskyles
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių