Europos gyventojai turės atseikėti 130 mlrd. eurų dėl euro

Romoje penktadienį susitikę euro zonos keturių stipriausių šalių lyderiai paskelbė apie naujas priemones augimui remti, mobilizavus iki 130 mlrd. eurų.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pranešė, kad lyderiai sutarė mobilizuoti „vieną procentą Europos Bendrojo vidaus produkto (BVP), tai yra 120 -130 mlrd. eurų, augimui paremti“; šį sprendimą Vokietijos kanclerė Angela Merkel pavadino "svarbiu signalu'.

„Šios krizės pamoka - daugiau Europos, o ne mažiau Europos“, - sakė A.Merkel po susitikimo su Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos lyderiais Romoje penktadienį prieš visos ES lyderių susitikimą kitą savaitę Briuselyje, kur bus siekiama spręsti skolų krizės problemas.

„Mums reikia dirbti glaudžiau politiškai, ypač euro zonoje. Kas turi bendrą valiutą, tas turi turėti ir susietą politiką. Tai taip pat pastarųjų dvejų metų pamoka“, - sakė A.Merkel.

Italijos premjeras Mario Monti pasakė, kad keturi lyderiai sutaria, jog labai svarbu išjudinti augimą euro zonoje pasitikėjimui atkurti.

„Pirmiausias tikslas, dėl kurio sutarėme, - atgaivinti augimą, skatinti investicijas, kurti darbo vietas“, - pažymėjo M.Monti.

„Euras turi likti čia, ir mes visi tai suprantame. Šis didysis projektas, kuris lig šiol buvo sėkmingas, euras, yra nekeičiamas“, - sakė M.Monti.

Parodydamas, jog išlieka ir nesutarimų, F.Hollande'as pareiškė, jog negali būti „suverenumo perleidimo be didesnio solidarumo“ euro zonoje.

Suverenumo perleidimo reikėtų siekiant glaudesnės fiskalinės integracijos euro zonoje, ką propaguoja A.Merkel, bet Prancūzija nori, kad didesnis prioritetas būtų finansinės naštos padalijimas.

Kai euro zonoje jau dvejus metus nerimstanti finansų krizė grasina apimti Ispaniją ir Italiją bei paveikti pasaulinę ekonomiką, Europos lyderiai nuolat spaudžiami ieškoti veiksmingų idėjų, artėjant viršūnių susitikimui birželio 28-29 dienomis.