Euro zona po derybų maratono susitarė dėl antrosios paskolos Graikijai

Euro zonos šalių finansų ministrais antradienį susitarė dėl antrojo finansinio gelbėjimo paketo prasiskolinusiai Graikijai, kuris turėtų patenkinti neatidėliotiną lėšų poreikį, tačiau vargu ar įstengs atgaivinti pašlijusią šios šalies ekonomiką.

Po 13 valandų trukusių derybų euro zonos pareigūnai ir ministrai galutinei suderino priemones, turinčias padėti iki 2020 metų sumažinti Graikijos įsiskolinimą iki 120,5 proc. bendrojo vidaus produkto (šiek tiek daugiau, nei anksčiau planuota 120 proc. riba), kai privačių investuotojų atstovai sutiko su didesniais nuostoliais, siekiant užkamšyti Atėnų finansų spragas.

Susitarimas dėl 130 mlrd. eurų (448,9 mlrd. litų) paskolos, kuri bus suteikta pagal griežtas sąlygas, padės sumažinti daugelį mėnesių užsitęsusį netikrumą Europos vieningosios valiutos erdvėje ir išvengti Graikijos bankroto artimiausiu laikotarpiu.

„Priėmėme toli siekiantį susitarimą dėl Graikijos naujosios programos ir privačiojo sektoriaus įsitraukimo, kuris lems pastebimą Graikijos skolų sumažinimą ir paklos kelią į precedento neturinčio lygio naują oficialų finansavimą, ... siekiant užtikrinti Graikijos ateitį euro zonoje“, - Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude'as Junckeris, pirmininkaujantis euro zonos finansų ministrų forumui, sakė per spaudos konferenciją.

Naujienų agentūrai „Reuters“ paskelbus apie priimtą susitarimą, euro kursas padidėjo beveik puse cento, panaikinant ankstesnį kainos sumažėjimą.

Ataskaitoje, kurią parengė ekspertai iš Europos Sąjungos (ES), Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF), nurodoma, kad Graikijai bus reikalinga papildoma pagalba, siekiant sumažinti jos skolas iki oficialiai užsibrėžtos ribos, žinant, kad jos ekonomikos būklė tebeblogėja.

Jeigu Atėnai nevykdys ekonomikos reformų ir taupymo priemonių, jų įsiskolinimas iki 2020 metų gali pasiekti 160 procentų, sakoma dokumente, su kuriuo susipažino „Reuters“.

„Atsižvelgiant į šią riziką, Graikijos programa galimai išlieka pažeidžiama, su neatsakytais klausimais dėl jos tvarumo“, - pastebima devynių puslapių konfidencialioje ataskaitoje, kurioje pabrėžiama, kad Atėnų problemos dar toli gražu neišspręstos.

Pasiekus šį susitarimą Atėnai galės pradėti apsikeitimo vertybiniais popieriais procedūrą su privačiais investuotojais, siekiant sumažinti ir restruktūrizuoti milžinišką valstybė įsiskolinimą ir suteikti valstybei stabilesnį finansinį pagrindą, kad Graikija išliktų viena iš 17 euro zonos šalių.

Bankams ir draudikams jų įsigytas obligacijas iškeitus į mažiau pajamingus ilgesnio laikotarpio vertybinius popierius, bus nurašyta apie 100 mlrd. eurų (345 mlrd. litų) Atėnų skolų, tačiau kol kas neaišku, kiek laiko truks susitarti dėl šios procedūros.

Privatūs investuotojams tektų susitaikyti su jų turimų obligacijų nominalios vertės sumažėjimu 53,5 procento. Anksčiau jie buvo sutikę nurašyti 50 proc. nominalios obligacijų vertės, o toks žingsnis prilygsta 70 proc. dabartinės jų rinkos vertės praradimui.

„Atsižvelgiant į subalansuotą susitarimą su kreditorių grupe... ir faktą, kad šis paketas suteiks tvarumo Graikijos įsiskolinimui, tikimės, kad (privatūs investuotojai) prisidės aukštesniu lygiu“, - nurodė J.C.Junckeris.

Praeitą mėnesį ministrams pateikta ataskaita apie įsiskolinimo tvarumą rodo, kad be papildomų priemonių Graikijos įsiskolinimas iki 2020 metų sumažėtų tik iki 129 procentų BVP.

TVF pareiškė, jog jeigu nebus sugalvota, kaip sumažinti Atėnų skolas iki maždaug 120 proc., jis gali neprisidėti prie šio finansinės pagalbos paketo, o tokiu atveju kyla pavojus visam planui.

Siekiant užkamšyti finansavimo spragas, taip pat turės prisidėti euro zonos centriniai bankai.

Euro zonos pranešime sakoma, kad ECB palūkanas už Graikijos obligacijas, kurias jis įsigijo per pastaruosius dvejus metus pagal antikrizinę vertybinių popierių supirkimo programą, perduos nacionaliniams centriniams bankams, kad šalių vyriausybės galėtų perduoti jas Atėnams „siekiant dar labiau pagerinti Graikijos valstybės skolų tvarumą“.

ECB įsigijo Graikijos vyriausybės obligacijų už maždaug 38 mlrd. eurų (131,2 mlrd. litų), o jų dabartinė vertė - apie 50 mlrd. eurų (172,6 mlrd. litų).

Kad ir kokie būtų naujojo susitarimo mechanizmai, ekonomistai sako, jog jis gali tik dar keliems mėnesiams atidėti Atėnų bankrotą, kurio mastas būtų dar didesnis negu tuo atveju, jeigu Graikijai būtų leista bankrutuoti dabar.

Ekonomikos atsigavimo gali tekti laukti dešimtmetį, o dėl šių niūrių perspektyvų tūkstančiai graikų praeitą sekmadienį vėl buvo išėję į gatves protestuoti prieš taupymo priemones.