Etninės riaušės Kirgizijoje privedė prie humanitarinės katastrofos (papildyta)

Įsiplieskus smurtui Kirgizijoje kilo humanitarinė katastrofa. Prie sienos su Uzbekija suplūdo tūkstančiai pabėgėlių, žuvusieji laidojami jų net neatpažinus.

Kraupūs išgyvenimai

Anvarui Artykovui reikia medikų pagalbos. Jis patyrė didelį šoką, kai šeštadienį buvo sudegintas jo namas Ošo pakraštyje. Vyras nežino, kur yra jo žmona ir vaikai, ir matė, kaip buvo nušauti jo kaimynai. Dabar jis slepiasi netoli Ošo esančiame name kartu su kitais etniniais uzbekais – moterimis, vaikais ir senukais.

27 metų A.Artykovas yra vienas iš tūkstančių uzbekų, kurių gyvenimai buvo sudaužyti į šipulius, kai ketvirtadienio vakarą Pietų Kirgizijoje kilo etninės riaušės ir prasidėjo žudynės.

Prie sienos su Uzbekija tvyro chaosas, nes tūkstančiai žmonių bando kirsti sieną, bėgdami nuo smurto. Jų veiduose atsispindi siaubas. Kiekvienas pabėgėlis gali papasakoti savo kraupią istoriją.

„Mačiau, kaip moterys ir vaikai buvo tempiami iš namų ir kapojami iki mirties“, – Didžiosios Britanijos nacionalinio transliuotojo BBC žurnalistui pasakojo vienas vyras.

Kitas uzbekas, dirbantis mokytoju, sakė: „Mes prašome Jungtinių Tautų pagalbos, nes nepasitikime vyriausybe.“

Ligoninėse trūksta vietų

Žmogaus teisių gynėjai padėtį Kirgizijoje vadina humanitarine katastrofa. Per etnines riaušes žuvo mažiausiai 117 žmonių, sužeistieji skaičiuojami tūkstančiais.

Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto duomenimis, valdžios institucijos užverstos gyventojų skundais bei pagalbos prašymais, o ligoninės nepajėgia padėti visiems pacientams, nes jų yra labai daug.

Komiteto atstovai matė, kaip Ošo kapinėse žuvusieji buvo laidojami jų net neatpažinus. Skubėti vertė musulmonų tradicijos, reikalaujančios, kad žmogus būtų palaidotas per 24 valandas po jo mirties.

Žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ atstovė Andrea Berg pasakojo, kad vietos teisėsaugos pareigūnai net nebando užkirsti kelio pogromams, o kai kurie netgi padeda smurtautojams. Pasak jos, riaušininkai degina namus ir šaudo į žmones, kurie bando išsigelbėti.

Kaltininkų paieškos

Etniniai neramumai Kirgizijoje prasidėjo praėjusį ketvirtadienį Ošo mieste ir kitą dieną persimetė į Džalalabadą. Pogromų dalyviai žudė gyventojus, žagino moteris, degino namus, parduotuves ir kavines. Pranešama, kad buvo žudomi ne tik žmonės, bet ir skerdžiami bei gyvi deginami gyvuliai. Oše ir Džalalabade įvesta nepaprastoji padėtis, įsigaliojo komendanto valanda.

Naktį į pirmadienį padėtis kiek aprimo, bet kai kuriuose rajonuose vėl buvo girdėti šūviai, degė pastatai. Kirgizijos teisėsauga pranešė sulaikiusi žmogų, įtariamą masinių tarpetninių riaušių organizavimu. Džalal Abado srities komendantas Kubatbekas Baibolovas sakė, kad tai yra žinomas politinis asmuo, bet pasakyti sulaikytojo pavardę atsisakė.

Laikinoji Kirgizijos valdžia, vadovaujama Rozos Otunbajevos, dėl neramumų kaltino balandį nuverstą ir Baltarusijoje prieglobstį radusį prezidentą Kurmanbeką Bakijevą. Pastarasis kaltinimus atmetė.

Apžvalgininkai įtaria, kad neramumus galėjo organizuoti jėgos, kurios nori sužlugdyti birželio 27 d. vyksiantį referendumą dėl naujos Kirgizijos konstitucijos.

Šį mėnesį kilusios tarpetninės riaušės Kirgizijoje yra kruviniausios per pastaruosius 20 metų. Panašūs neramumai šalyje buvo kilę 1990 m. birželį, bet juos greitai numalšino skubiai įvesta sovietų kariuomenė.