- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjunga pirmadienį žengia dar vieną svarbų žingsnį stiprindama ryšius gynybos srityje, kai daugiau nei dvi dešimtys valstybių pasirašė reikšmingą susitarimą, kuriuo siekiama paskatinti glaudesnį bendradarbiavimą po „Brexit“ ir atsverti Rusijos spaudimą.
Panašūs mėginimai stiprinti karinius ryšius ne vieną dešimtmetį strigo, ir prie to nemažai prisidėjo Didžioji Britanija, aršiai besipriešinusi bet kokiems žingsniams, galėjusiems atvesti prie europinės armijos sukūrimo.
Tačiau „Brexit“ ir 2014-aisiais Rusijos įvykdyta Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksija vėl privertė sutelkti dėmesį į Europos saugumo padėtį.
ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini), atvykusi į bloko šalių užsienio ir gynybos ministrų susitikimą, kuriame buvo pasirašytas minėtas susitarimas, sveikino jį kaip „naują puslapį“ Europos gynybos srityje.
Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (angl. Permanent Structured Cooperation – PESCO) iniciatyva siekiama pagerinti ES koordinaciją gynybos ir ginklų sistemų vystymo srityse. Šio projekto sutartį pirmadienį pasirašė 23 iš 28 ES šalių.
Tarp nepasirašiusių Bendrijos narių buvo iš jos išstojanti Britanija ir Danija, kuriai taikoma ES išlyga, leidžianti neprisidėti prie Bendrosios saugumo ir gynybos politikos (CSDP).
PESCO yra dalis Vokietijos ir Prancūzijos vadovaujamų pastangų suteikti naują impulsą ES po Jungtinės Karalystės sprendimo trauktis iš Bendrijos. Be to, šių metų birželį buvo paskelbta apie 5,5 mlrd. eurų vertės Europos gynybos fondo steigimą.
Pakto šalininkai tvirtina, kad PESCO nedubliuos NATO funkcijų, o jas papildys ir Šiaurės Atlanto aljansas toliau atliks pagrindinį vaidmenį užtikrinant Europos gynybą.
Didesnės išlaidos gynybai
Notifikacijoje rašoma, kad šalys skirs „reikšmingą paramą“ ES karinėms misijoms tokiose srityse kaip personalas, įranga, mokymai ir infrastruktūra.
Susitarimas taip pat įpareigoja šalis „reguliariai realia išraiška didinti gynybos biudžetus“, 20 proc. gynybos biudžeto skirti pirkimams, o 2 proc. – tyrimams ir technologijoms.
„Dar niekada nebuvome taip priartėję“, – sakė vienas savo pavardės nenorėjęs skelbti ES pareigūnas.
„Turime daugiau nei 20 valstybių narių... ne tik pasirašančių dokumentus, bet ir prisiimančių įsipareigojimus dėl išlaidų gynybai ir bendriems projektams“, – pabrėžė jis.
PESCO gali sudaryti sąlygas Europos karo ligoninės ar logistikos centro sukūrimui, tačiau pirmiausia dėmesys bus skiriamas naujos karinės technikos, tokios kaip tankai ar bepilotės skraidyklės, kūrimo projektams siekiant suderinti ginkluotės sistemas ir pašalinti atotrūkį tarp pajėgumų.
Tarp pasirašančiųjų valstybių yra Prancūzija, Vokietija, Ispanija bei Italija.
Tačiau Didžioji Britanija ir Danija, kurioms daug metų taikomos išimtys dėl ES gynybos, neprisijungia prie iniciatyvos, kaip ir Airija, Malta ir Portugalija, vis dar svarstančios šį klausimą.
Dalyvavimas PESCO yra savanoriškas. Šalys, kol kas nusprendusios nedalyvauti šioje iniciatyvoje, galės prie jos prisijungti vėliau – jei tam pritars anksčiau susitarimą pasirašiusios valstybės.
ES nepriklausančios valstybės taip pat galės dalyvauti tam tikrose misijose – tokiu būdu atveriamas kelias galimam branduolinį ginklą turinčios Jungtinės Karalystės dalyvavimui. Tačiau šios šalys nedalyvaus priimant sprendimus.
Kovo mėnesį ministrai patvirtino planus steigti karinę vadavietę ES užsienio saugumo operacijoms koordinuoti.
Skirtingos Paryžiaus ir Berlyno vizijos
Visos prie PESCO iniciatyvos prisijungiančios valstybės kasmet bus tikrinamos, kaip vykdo savo įsipareigojimus. Nustačius, kad šalis nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų, jos narystė gali būti nutraukta.
Šis paktas išryškino nesutarimus tarp Paryžiaus ir Berlyno. Prancūzija siekė, kad sutartį sudarytų mažesnė grupė šalių, pasirengusių imtis ambicingų projektų, įskaitant galimas intervencijas užsienyje, pavyzdžiui, Libijoje ar Malyje. Tuo tarpu Vokietija pasisakė už tai, kad susitarimą pasirašytų kiek įmanoma daugiau valstybių, kurios, atitinkamai, vykdytų mažiau ambicingus projektus.
Turint galvoje, kad prie iniciatyvos prisijungia daugiau nei dvi dešimtys iš 28 ES valstybių narių, panašu, kad nugalėjo Berlyno vizija.
Tačiau Europos Parlamentui patariantis gynybos ekspertas Fredericas Mauro (Frederikas Moro) sakė „itin skeptiškai“ vertinantis galutinę pakto versiją.
„Vokiečiai sako, jog reikia gerbti vienybę ir pradžioje judėti pamažu – steigti lauko ligoninę, bendras karininkų mokyklas, įgyvendinti kitus panašius nedidelius projektus. Tačiau jie nepasitarnaus ES nepriklausomiems pajėgumams“, – sakė F. Mauro naujienų agentūrai AFP.
„Tai neduos naudos“, – pridūrė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ES institucija: „Meta“ neturėtų versti naudotojų mokėti už privatumą
Europos Sąjungos centrinė duomenų reguliavimo institucija EDAV trečiadienį pareiškė, kad tokių socialinių tinklų kaip „Facebook“ savininkė „Meta“ siūlydama prenumeratas be reklamų neturi versti naudotojų mokėti už ...
-
Estijos premjerė: jei Vakarai atrėmė smūgį Izraeliui, gali tai daryti ir Ukrainoje
Vakarų kariuomenės padėjo Izraeliui atremti didžiulę Irano raketų ir dronų ataką, tad kodėl to nedaryti ir Ukrainai, trečiadienį prieš Europos Sąjungos lyderių derybas sakė Estijos ministrė pirmininkė. ...
-
J. Bidenas sako, kad nėra jokio prekybos karo su Kinija1
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad nėra jokio prekybos karo su Kinija, nors paragino patrigubinti muitus plienui ir aliuminiui. ...
-
D. Trumpas Niujorke vakarieniaus su Lenkijos prezidentu2
Donaldas Trumpas trečiadienį Niujorke vakarieniaus su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, naujienų agentūrą AFP informavo buvusio JAV prezidento perrinkimo kampanija. ...
-
M. Johnsonas: JAV Atstovų Rūmai dėl pagalbos Ukrainai ir Izraeliui balsuos šeštadienį
JAV Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas (Maikas Džonsonas) trečiadienį sakė, kad šeštadienį bus surengtas balsavimas dėl jo pasiūlymo atnaujinti ilgai blokuojamą JAV karinę pagalbą Ukrainai, taip pat – ...
-
NASA Marso sraigtasparnis „Ingenuity“ išsiuntė paskutinę žinutę į Žemę1
NASA Marso sraigtasparnis „Ingenuity“ perdavė paskutinę žinutę į Žemę ir dabar raudonosios planetos paviršiuje tarnaus kaip nejudantis duomenų rinkimo įrenginys, antradienį pranešė kosmoso agentūra. ...
-
Čekijos premjeras: apie 20 šalių kartu nupirks Ukrainai 500 tūkst. sviedinių
Maždaug 20 šalių skyrė pakankamai lėšų, kad Ukrainos kariuomenei pagal Čekijos iniciatyvą būtų nupirkta 500 tūkst. sviedinių. ...
-
Ukraina: bus parduoti keli šimtai paveikslų iš Medvedčuko kolekcijos12
Nacionalinė aktyvų paieškos ir valdymo agentūra (ARMA) ruošiasi parduoti 264 paveikslus, kurie priklausė buvusiam Ukrainoje uždraustos partijos „Opozicinė platforma – už gyvybę“ lyderiui Viktorui Medvedčukui. ...
-
EK vadovė: Europa turi prabusti dėl gynybos
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) trečiadienį pareiškė, kad Europa, susidūrusi su grėsmėmis, kurias kelia autoritarinių jėgų ašis nuo Maskvos iki Teherano, turi ryžtis kitam šuoliui į priekį ...
-
Buvusi V. Putino bendramokslė paskirta Rusijos Aukščiausiojo teismo pirmininke1
Buvusi Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendramokslė 70-metė Irina Podnosova buvo paskirta Rusijos Aukščiausiojo teismo pirmininke. ...