- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos lyderiai penktadienį išsakė susirūpinimą dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) politikos ir pabrėžė, kad jiems reikia išlikti vieningiems, kai pasaulio ateitis atrodo vis sunkiau nuspėjama.
Visos 28 Bendrijos šalys demonstravo vienybę, kai pritarė planui, turinčiam sumažinti masinę migraciją į ES iš Libijos. Lyderiai susitarė padėti šios Šiaurės Afrikos valstybės pakrančių apsaugos laivams stabdyti laivus, kurie leidžiasi į pavojingas keliones per Viduržemio jūrą, kad pasiektų Italiją.
Vis dėlto derybas temdė susirūpinimas dėl naujosios JAV administracijos. Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) pasmerkė „nepriimtinus“ D.Trumpo komentarus, išreiškiančius palaikymą Didžiosios Britanijos sprendimui palikti ES.
„Jis neturėtų kištis į Europos Sąjungos reikalus, – žurnalistams sakė F.Hollande'as. – Nepriimtina, kad įvairiais Jungtinių Valstijų prezidento pareiškimas būtų daromas spaudimas, kokia turėtų arba neturėtų būti Europa.“
Kiti lyderiai sakė norintys išsaugoti glaudžius transatlantinius ryšius, bet taip pat privalantys būti realistai, kai tvarko reikalus su prezidentu, pasisakiusiu už kitų ES narių išstojimą ir pavadinusiu NATO atgyvena.
„Aišku, esama tam tikro nerimo dėl kai kurių sprendimų, priimtų“ D.Trumpo, pripažino šio viršūnių susitikimo šeimininkas Josephas Muscatas (Džozefas Muskatas). Vis dėlto jis pridūrė, kad išlieka „supratimas, kad turime angažuotis su JAV“.
Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei), Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir F.Hollande'as informavo kitus lyderius apie savo kontaktus su D.Trumpu. Th.May sakė, kad JAV vadovas lieka „100 proc. įsipareigojęs“ NATO aljansui.
Prieš šį susitikimą retorika buvo įtempta: Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad D.Trumpas kartu su Rusija, Kinija ir islamo ekstremizmu yra tarp pagrindinių „grėsmių“ Europos Sąjungai sparčiai kintančiame pasaulyje.
Penktadienį D.Tuskas sušvelnino toną ir sakė, kad ryšiai su Jungtinėmis Valstijomis išlieka ES „aukščiausias politinis prioritetas“, bet pabrėžė, kad europiečiai dabar privalės kliautis savimi.
„Žinome, kad dabar neturime jokios kitos išeities, tik atgauti pasitikėjimą savo pačių jėgomis“, – pridūrė D.Tuskas.
Ypač didelį susirūpinimą Europai sukėlė D.Trumpo draudimas į JAV atvykti septynių musulmoniškų šalių piliečiams. Austrijos kancleris Christianas Kernas (Kristianas Kernas) sakė, kad šis sprendimas „itin probleminis“.
Planas dėl migracijos iš Libijos
Pati ES tebeturi didelių rūpesčių dėl migracijos, o viršūnių susitikimas Maltoje buvo įvardijamas kaip svarbus žingsnis į priekį pastangose sustabdyti atvykėlių iš Libijos antplūdį. Praeitais metais rizikuodami savo gyvybėmis iš tos šalies į Europą išplaukė daugiau kaip 181 tūkst. žmonių.
Dėmesys į Šiaurės Afriką nukrypo, kai ES pavyko faktiškai uždaryti Sirijos pabėgėlių maršrutą į Europą per Egėjo jūrą ir Graikiją, sudarius prieštaringai vertinamą susitarimą su Turkija.
Penktadienį, kai ES lyderiai lipo į prabangią jachtą, kad perplauktų Maltos istorinį uostą į vietą, kur jiems buvo organizuoti pietūs, gelbėtojų laivai prie Libijos krantų toliau rinko šimtus žmonių iš palaikių laivų Viduržemio jūroje.
„Dabar Viduržemio jūroje – tikras košmaras“, – skundėsi labdaros organizacija „Gydytojai be sienų“ (MSF).
ES lyderiai pasirašė naują strategiją, turinčią „sugriauti verslo modelį“, naudojamą žmonių kontrabandininkų, per praeitus metus perplukdžiusių iš Libijos į Italiją daugiau kaip 181 tūkst. žmonių, daugiausiai ekonominių migrantų iš Afrikos valstybių.
Pagal naująjį planą planuojama skirti lėšų ir organizuoti mokymus Libijos pakrančių apsaugos pareigūnams, kad jie taptų pajėgesni sustabdyti migrantų laivus prieš jiems pasiekiant tarptautinius vandenis. Tai pat siekiama kaimyninėms šalims padėti uždaryti migrantų maršrutus, vedančius į Libiją.
Be to, ES pasitelks į pagalbą pietų Libijos klajoklių gentis, kad jos suvaldytų per sieną plūstančių žmonių srautą, sakė J.Muscatas.
Tuo tarpu Italija sudarė susitarimą su Libija įkurti ES finansuojamų stovyklų neteisėtiems migrantams, kur jie būtų laikomi iki deportacijos į savo šalis.
Tačiau žmogaus teisių organizacijos perspėja, kad sprendimas grąžinti migrantų laivus į Libiją gali reikšti, kad vaikai bus siunčiami atgal į sulaikymo centrus, kur gyvenimo sąlygos itin prastos.
Viršūnių susitikimą užbaigė 27 lyderių pasitarimas, kuriame nedalyvavo Th.May. Per jį svarstyta svarbi deklaracija dėl ES ateities, planuojama paskelbti ateinantį mėnesį Romoje, minint šio bloko įkūrimo sutarties 60-ąsias metines.
Dvigubas sukrėtimas, sukeltas „Brexit“ referendumo Britanijoje ir D.Trumpo išrinkimo Amerikoje, privertė ES smarkiai susimąstyti apie savo vietą pasaulyje ir galimybes atremti populistinius bei euroskeptiškus judėjimus, norinčius išardyti Bendriją.
Belgijos premjeras Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) sakė interviu žurnalui „Time“, kad ES atėjo laikas priimti „labai stiprių sprendimų“.
„Per pastaruosius kelis mėnesius matėme „Brexit“, matėme Trumpo išrinkimą – tai reikia, kad dabar Europoje atėjo laikas judėti“, – sakė jis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Mercedes-Benz“ visame pasaulyje atšaukia apie 261 tūkst. visureigių
Vokietijos automobilių gamintojas „Mercedes-Benz“ dėl su programine įranga susijusios problemos visame pasaulyje atšaukė apie 261 tūkst. transporto priemonių. ...
-
Pareigūnas: Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiandien turi daugiau lėktuvų negu 2022 metais
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas majoras Ilja Jevlašas patvirtino informaciją, kad nuo okupantų rusų invazijos pradžios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų lėktuvų skaičius padidėjo. ...
-
Žiniasklaida: Nyderlandų princesė dėl grėsmės savo saugumui buvo persikėlusi į Ispaniją
Nyderlandų sosto įpėdinė princesė Catharina-Amalia (Katarina Amalija) dėl grėsmės savo saugumui buvo persikėlusi į Ispaniją, pranešė vietos žiniasklaida. ...
-
E. Macronas: ES ir jos Vakarų sąjungininkės privalo išplėsti sankcijas Iranui
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) trečiadienį pareiškė, kad po praėjusį savaitgalį įvykusios Irano atakos prieš Izraelį Europos Sąjunga ir jos Vakarų sąjungininkės turi išplėsti sankcijas Teher...
-
O. Scholzas ragina kitus ES lyderius siųsti Ukrainai oro gynybos priemones
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį paragino kitus Europos Sąjungos lyderius pasekti Berlyno pavyzdžiu ir nusiųsti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų „Patriot“. ...
-
ES institucija: „Meta“ neturėtų versti naudotojų mokėti už privatumą
Europos Sąjungos centrinė duomenų reguliavimo institucija EDAV trečiadienį pareiškė, kad tokių socialinių tinklų kaip „Facebook“ savininkė „Meta“ siūlydama prenumeratas be reklamų neturi versti naudotojų mokėti už ...
-
Estijos premjerė: jei Vakarai atrėmė smūgį Izraeliui, gali tai daryti ir Ukrainoje
Vakarų kariuomenės padėjo Izraeliui atremti didžiulę Irano raketų ir dronų ataką, tad kodėl to nedaryti ir Ukrainai, trečiadienį prieš Europos Sąjungos lyderių derybas sakė Estijos ministrė pirmininkė. ...
-
J. Bidenas sako, kad nėra jokio prekybos karo su Kinija1
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad nėra jokio prekybos karo su Kinija, nors paragino patrigubinti muitus plienui ir aliuminiui. ...
-
D. Trumpas Niujorke vakarieniaus su Lenkijos prezidentu2
Donaldas Trumpas trečiadienį Niujorke vakarieniaus su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, naujienų agentūrą AFP informavo buvusio JAV prezidento perrinkimo kampanija. ...
-
Pirmininkas: JAV Atstovų rūmai šeštadienį balsuos dėl karinės pagalbos Ukrainai ir Izraeliui
Trečiadienį Atstovų rūmų respublikonų lyderis pareiškė, kad šeštadienį bus balsuojama dėl jo pasiūlymo atnaujinti ilgai atidėliotą JAV karinę pagalbą Ukrainai ir Izraeliui. ...