ES lyderiai leido iki sausio pradėti derybas dėl Serbijos narystės

Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį susitarė iki sausio pradėti derybas dėl Serbijos stojimo į Bendriją, kuri vis plečiasi rytų kryptimi.

ES prezidentas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus), baigiantis dvi dienas trukusiam viršūnių susitikimui, paskelbė, kad 27 šalių bloko lyderiai nusprendė pradėti derybas su Serbija „vėliausiai sausį“.

Labai svarbus šiai kadaise atstumtąja buvusiai Balkanų valstybei sprendimas priimtas tokiu metu, kai Serbija yra padėjusi suimti ieškotus karo nusikaltėlius ir sudarė istorinę sutartį su Kosovu, atskilusia buvusia savo provincija, dėl abipusio santykių gerinimo.

Taip pat tai skelbiama likus dviem paroms iki oficialaus Kroatijos įstojimo į ES; pastaroji šalis liepos 1 dieną taps 28-ąja ES nare.

H.Van Rompuy pasakė, kad ES dar susitarė tęsti derybas dėl asociacijos sutarties su Kosovu, nors penkios ES narės nepripažįsta Kosovo nepriklausomybės deklaracijos, vienašališkai paskelbtos 2008 metais.

„Šie du sprendimai yra tiesioginis Serbijos ir Kosovo drąsių sprendimų padarinys“, - pareiškė H.Van Rompuy per spaudos konferenciją, turėdamas omenyje balandį paskelbtą pasižadėjimą normalizuoti šių dviejų buvusių priešių santykius.

Serbijos ministras pirmininkas Ivica Dačičius praėjusią savaitę reiškė viltį, kad jo šalis galėtų pateikti į Europos Sąjunga per ketverius ar penkerius metus, jei Belgradą paremtų ES šalių vadovai.

Pagal jau įprastą tvarką šalys kandidatės pirmiausia turi sutvarkyti savo įstatymus, kad jie atitiktų ES normas 35 srityse, vadinamose skyriais; toks procesas užtrunka kelerius metus.

Mes ne itin trokštame, kad derybos truktų 10 metų, mes tikimės ketverių ar penkerių metų", - sakė I.Dačičius.

Turbūt svarbiausias veiksnys, atvėręs duris Serbijai į derybas su ES, buvo balandžio 19 dieną pasirašyta Belgrado ir Prištinos sutartis normalizuoti santykius.

2011 metų kovą ES ėmėsi derybų, kuriomis siekta padėti šioms abiem šalims normalizuoti santykius ir spręsti kasdienes savo piliečių problemas, kaip, pavyzdžiui, abiem pusėms pripažinti universitete įgytus mokslo laipsnius ir nuosavybės dokumentus.