- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europa pirmadienį parodė esanti linkusi duoti Atėnams daugiau laiko skoloms grąžinti, tačiau neatrodo, kad ji būtų linkusi pasiduoti naujosios Graikijos vyriausybės reikalavimams dėl šalies atleidimo nuo skolų.
Reaguodami į Graikijos kairiųjų partijos „Syriza“, kuri yra nusistačiusi prieš griežto taupymo politiką, pergalę pirmalaikiuose rinkimuose, įvairūs Europos Sąjungos (ES) vadovai ir politikai suskubo įspėti, kad kitos euro zonos valstybės narės neteisingai suprastų sprendimą restruktūrizuoti Graikijos skolas, jei toks sprendimas būtų priimtas.
Pirmadienį Briuselyje susitinkantys euro zonos finansų ministrai svarstys, ką daryti su Graikija pasikeitus vyriausybei ir ypač atsižvelgiant į tai, kad vasario 28 dieną baigiasi dabartinės pagalbos Graikijai programos galiojimas.
Nesant pagalbos plano, Atėnai neatitiks Europos Centrinio Banko (ECB) vyriausybės obligacijų pirkimo programos reikalavimų ir turės sunkumų skolinantis rinkoje. Jeigu Graikija atsisakys aptarnauti savo skolą euro zonai, privatūs investuotojai šaliai greičiausiai neskolins, teigia pareigūnai.
Stebėtojų nuomone, euro zonos finansų ministrai gali duoti suprasti, kad dabartinė pagalbos Atėnams programa galėtų būti pratęsta, kad naujoji vyriausybė turėtų laiko deryboms su tarptautiniais kreditoriais dėl ekonominės politikos, taip pat deryboms dėl ilgesnių terminų, per kuriuos Graikija grąžintų jiems skolas.
Suomijos premjeras Alexander Stubb (Aleksandras Stubas) pareiškė, kad Helsinkis yra pasirengęs svarstyti terminų pratęsimą, jeigu naujoji vyriausybė galėtų įsipareigoti laikytis suderintų susitarimų ir įgyvendinti žadėtas struktūrines reformas.
„Nuo skolų neatleisime, tačiau esame pasirengę kalbėtis apie galimą pagalbos programos ar [skolų grąžinimo] terminų pratęsimą... Tačiau tai nekeičia to, kad Graikija privalo tęsti ekonomines reformas“, - pareiškė jis reporteriams.
ECB vykdomosios valdybos narys Benoit Coeure (Benua Kerė) pareiškė, kad ECB nedalyvaus atleidžiant Graikiją nuo skolų, jei toks sprendimas būtų priimtas. Tačiau jis pažymėjo, kad pakeisti skolų grąžinimo terminus būtų įmanoma.
„Jis [„Syriza“ vadovas Alexis Tsipras (Aleksis Cipras)] turi mokėti, tokios yra Europos žaidimo taisyklės. Galimybių imtis vienašališkų veiksmų Europoje nėra. Tačiau tai nereiškia, jog negali būti diskutuojama, pavyzdžiui, apie šios skolos grąžinimo terminų pakeitimą“, - pareiškė jis radijo stočiai „Europe 1“.
Tokia pat nuomonė išreikšta ir daugelyje kitų Europos šalių, visų pirma Vokietijoje.
Pavyzdžiui, populiarus vokiečių dienraštis „Bild“ pasirodė su antrašte pirmajame puslapyje, kuri skelbia „Graikai išrinko euro košmarą“. Kitame puslapyje išspausdinta „Syriza“ lyderio nuotrauka, kurioje jis pavaizduotas iškėlęs į kumštį sugniaužtą ranką. Šalia išspausdintoje antraštėje klausiama: „Kiek mums kainuos šis pergalės ženklas?“
Dienraštis rašo, kad prie 240 mlrd. eurų vertės pagalbos Graikijai programos Vokietija jau prisidėjo 80 mlrd. eurų.
Vokietijai atstovaujantis Europos Komisijos (EK) narys Guentheris Oettingeris (Giunteris Otingeris) pažymėjo, kad sprendimą restruktūrizuoti Graikijos skolas kitos euro zonos valstybės narės neteisingai suprastų.
„Jeigu mes sumažintume [Graikijos] skolą, Portugalija arba Airija, Kipras arba Ispanija tai neteisingai suprastų“, - pareiškė jis vokiečių radijui „Deutschlandfunk“. Jo teigimu, naujoji Atėnų vyriausybė turi laikytis susitarimų su šalies euro zonos partneriais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ES pradeda tyrimą dėl Kinijos medicinos prietaisų rinkos
Europos Sąjunga (ES) pradėjo tyrimą dėl Kinijoje vykdomų medicinos prietaisų viešųjų pirkimų, trečiadienį skelbiama ES oficialiajame leidinyje. ...
-
Didžiosios Britanijos žvalgyba: dezertyravimas iš Rusijos kariuomenės pasiekė rekordinį lygį
Mobilizuotųjų dezertyravimas iš Rusijos kariuomenės pasiekė rekordinį lygį. Daugiausia dezertyrų užregistruota Maskvos srityje. ...
-
Vokietijos laikraštis svarsto apie Lenkijos vaidmenį atblokuojant JAV pagalbą Ukrainai
Remiantis antradienio vakarą Vokietijos dienraščio tinklalapyje paskelbtu straipsniu, Rusijai užpuolus Ukrainą Lenkija tapo priešakinės linijos valstybe ir itin svarbia NATO nare. ...
-
Kinija: JAV karinė parama Taivanui didina konflikto pavojų
Trečiadienį Kinija perspėjo, kad JAV karinė parama Taivanui tik padidino „konflikto pavojų“ sąsiauryje. Ji reagavo į JAV Kongreso patvirtintą 8 mlrd. JAV dolerių karinę paramą salai. ...
-
Per pirmąjį oficialų vizitą Vokietijoje R. Sunakas aptars su kancleriu O. Scholzu saugumą Europoje
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas trečiadienį lankysis Berlyne, pirmą kartą nuo tada, kai prieš pusantrų metų pradėjo eiti pareigas. ...
-
D. Trumpas Niujorke susitiko su buvusiu Japonijos ministru pirmininku
Donaldas Trumpas antradienį Niujorke susitiko su buvusiu Japonijos ministru pirmininku Taro Aso, tęsdamas šešėlinę respublikonų diplomatiją ir kampaniją, siekdamas per rinkimus lapkritį grįžti į Baltuosius rūmus. ...
-
Šiaurės Korėjos ekonominė delegacija lankosi Irane
Šiaurės Korėjos ekonominė delegacija išvyko iš Pchenjano į Iraną, trečiadienį pranešė šios branduolinius ginklus turinčios šalies valstybinė žiniasklaida. Tai - retas vizitas, pasak analitikų, keliantis sus...
-
Šiaurės Makedonijoje prasidėjo pirmas prezidento rinkimų turas
Šiaurės Makedonijos gyventojai trečiadienį pradėjo balsuoti pirmame prezidento rinkimų ture. ...
-
JAV Kongresas priėmė „TikTok“ uždraudimą numatantį įstatymo projektą
JAV Senatas antradienį pritarė įstatymo projektui, kuriuo itin populiarus socialinis tinklas „TikTok“ būtų priverstas atsiskirti nuo savo patronuojančiosios bendrovės „ByteDance“ Kinijoje arba būtų uždrausta Jungtinėse Valsti...
-
Britų premjeras: Lenkija ir JK stiprina Europos saugumą1
Lenkija ir Jungtinė Karalystė kuria Europos saugumą, antradienį pareiškė britų premjeras Rishi Sunakas (Rišis Sunakas), Varšuvoje susitikęs su Lenkijos kolega Donaldu Tusku ir aptaręs abiejų valstybių santykių stiprinimą. ...