ES ketina sukurti karinę Šengeno erdvę

Pareigūnai nori sukurti „karinę Šengeno erdvę“, panašią į ES civilinę zoną, kurioje nėra pasienio kontrolės. Bus siekiama supaprastinti muitinės patikrą ir biurokratiją, dėl kurių šiuo metu stabdomos NATO pajėgos ir karinės transporto priemonės, bandančios kirsti šalių sienas.

Aukščiausio rango NATO vadai tvirtina, jog tokie pokyčiai yra būtini, kad Europa galėtų turėti rimtų atgrasymo priemonių potencialios Rusijos agresijos atveju. Kariškiai perspėja, kad sudėtingos patikrinimo procedūros trukdo Aljansui greitai perkelti savo išteklius.

Dirbdama kartu su ES narėmis, Europos Komisija per ateinančius metus įvertins kokios yra biurokratinės kliūtys, transporto infrastruktūra, kad būtų galima ją pagerinti.

„Mes turime būti pajėgūs greitai perdislokuoti pajėgas ir ES viduje, ir greitai pradėti operacijas užsienyje; tam reikia atitinkamos infrastruktūros“, – sakė žurnalistams ES transporto komisarė Violeta Bulc.

ES planuose apie Rusiją tiesiogiai neužsimenama, bet įtampa santykiuose su Maskva laikosi didelė nuo Ukrainos krizės pradžios ir Krymo aneksijos 2014 metais – be to tos įtampos nė kiek nemažina dabartinis diplomatinis kivirčas dėl buvusio rusų šnipo apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga Britanijoje.

„Šie pasiūlymai turi praktinį aspektą, bet galutinis tikslas bus akivaizdus padidėjus įtampai su Rusija“, – sakė vienas ES diplomatas.

Kitas diplomatas perspėjo, jog „daugiau nebegalime sakyti, kad konfliktas Europoje neįmanomas“.

Jungtinių Valstijų atsargos generolas, tuometinis JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas (Benas Hodžesas) praėjusių metų spalį pareiškė, jog tam, kad Maskva būtų efektyviai atgrasyta, NATO reikia perkelti savo pajėgas „taip pat greitai ar net greičiau nei (juda) Rusijos Federacijos pajėgos“.

„Raginame padaryti kažką panašaus į karinę Šengeno erdvę, kad turėtume tokią pat judėjimo laisvę kaip kad lenkiškų obuolių pilnas sunkvežimis“, – sakė jis.

Biurokratinės kliūtys

Baltijos šalys, Lietuva, Latvija ir Estija, buvusios aneksuotos ir dešimtmečius valdytos Sovietų Sąjungos, aiškiai suvokia didžiosios kaimynės keliamą grėsmę; jos jau įkūrė savo „karinį minišengeną“, sakė strateginių tyrimų instituto „Atlantic Council“ darbuotoja Elisabeth Braw (Elizabet Bro).

Lenkijoje ir Baltijos šalyse NATO dislokavo apie 4 000 priešakinių pajėgų karių, taip pat tankų ir artilerijos. Šis Aljanso rytinio sparno gynybos sustiprinimas yra didžiausias nuo Šaltojo karo pabaigos ir turi būti tiek bloko ryžto ženklas, tiek priemonė, parengta panaudoti potencialios agresijos atveju.

Kitur tvarkos mažiau. Kai kurios šalys supaprastino karinės technikos ir pavojingų krovinių, tokių kaip šaudmenys, gabenimo per jų teritoriją taisykles, o kitos to nėra padariusios.

„Jeigu norite pasiųsti į Italiją karinį sunkvežimį su bendros paskirties krovinio, tereikia apie tai perspėti prieš dvi paras, o kitose šalyse reikia iki 14 darbo dienų“, – naujienų agentūrai AFP sakė E. Braw.

„Jeigu norite važiuoti per Italija, galite greitai pakliūti, kur jums reikia, bet jeigu norėsit keliauti per Čekiją, teks laukti“, – aiškino ji.

Kai kuriais atvejais karinės kolonos turi būti užregistruojamos prieš kelis mėnesius. Kai kuriais atvejais reikalaujama pateikti išsamių detalių, netgi mašinų registracijos numerius ir vairuotojų vardus, todėl vadų galimybės keisti planus būna smarkiai suvaržytos.

Keliai, tiltai, tuneliai

Kariai gali būti perkeliami oru, bet šarvuotosios brigados karinei technikai transportuoti reikėtų naudoti kelius, geležinkelius; tad stiprinti europinę infrastruktūrą yra svarbi to plano dalis.

ES jau gerina pagrindines transporto magistrales visame žemyne ir planuoja derinti tuos projektus, atsižvelgiant į karinius poreikius.

Pagal veiksmų planą ES spręs, kurios Bendrijos transporto tinklo dalys yra tinkamos karinei technikai transportuoti ir kurias reikia modernizuoti. Tikslinis bloko finansavimas galėtų būti nukreiptas įgyvendinti projektams, kuriuos būtų galima naudoti tiek civiliais, tiek kariniais tikslais.

„Konkrečiai, pavyzdžiui, būtina atnaujinti tiltus, dabar negalinčius atlaikyti karinės technikos ar civilines prekes gabenančių sunkvežimių“, – pabrėžė E. Braw.

Pasibaigus Šaltajam karui karinio transporto poreikis Europoje sumažėjo, nes nebebuvo manoma, kad yra invazijos pavojus. Vis dėlto dėl 2014 metų įvykių Kryme ir Ukrainoje grėsmė iš Rytų vėl atsidūrė dėmesio centre.