ES gyventojai pritartų glaudesniam Europos ekonomikos politikos koordinavimui

2010 m. pavasarį atlikto „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, 75 proc. Europos gyventojų mano, kad glaudžiau koordinuojant ES valstybių narių ekonomikos ir finansų politiką būtų veiksmingiau kovojama su ekonomikos krize.

„Eurobarometro“ nuomonių tyrimai vykdomi du kartus per metus. Šiandien paskelbtas tyrimas atliktas gegužę – pačiu sudėtingiausiu Europos skolų krizės metu. 72 proc.

Europos gyventojų pritaria tam, kad ES turėtų atidžiau prižiūrėti svarbiausių tarptautinių finansinių grupių veiklą. 2009 m. rudenį atliekant „Eurobarometro“ tyrimą tokios nuomonės laikėsi 4 proc. mažiau apklaustųjų. Europos gyventojams labiausiai nerimą kelia esama ekonomikos padėtis (40 proc., arba tiek pat, kiek 2009 m. rudenį), nedarbas (48 proc., arba 3 proc. mažiau) ir didėjančios kainos (20 proc., arba 1 proc. daugiau). Krizė taip pat pakeitė gyventojų požiūrį į ES: 40 proc. apklaustųjų ES asocijuojasi su euru (3 proc. daugiau), 45 proc. – su laisve keliauti, mokytis ir dirbti visoje ES (1 proc. mažiau) ir 24 proc. – su taika (4 proc. mažiau).

Už komunikacijos reikalus atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Viviane Reding teigė: „Dauguma gyventojų aiškiai pritaria glaudesniam Europos ekonomikos politikos koordinavimui. Tai reiškia, kad, jų nuomone, ES yra labai svarbi sprendžiant krizės problemas.

Pavasarį, pačiu sudėtingiausiu ekonomikai laikotarpiu atliktas tyrimas atspindi per pastaruosius mėnesius Europos gyventojų patirtus sunkumus ir iššūkius. ES nedelsdama ėmėsi svarbių ir ryžtingų veiksmų pasitikėjimui susigrąžinti. Euras atsigavo, o didžiausių Europos valstybių ekonomika ėmė augti.

Be abejo, per anksti kalbėti apie pergalę, bet galime pasinaudoti proga ir imti koordinuoti Europos ekonomikos politiką taip, kaip to norėtų ES gyventojai. Europa galėtų padėti spręsti jų nurodytas problemas.“

2010 m. pavasarį vykdyto „Eurobarometro“ tyrimo pagrindas – gegužės 5–28 dienomis atliktos tiesioginės apklausos. Būtent tuo metu Europos skolų krizė buvo pasiekusi piką. Iš viso apklaustas 26 641 27-ių ES valstybių narių gyventojas.

Šio tyrimo rezultatai rodo, kad gyventojai vis daugiau tikisi iš ES: daugiau Europos piliečių mano, kad ES yra pajėgesnė veiksmingai kovoti su krize nei JAV ar didžiojo dvidešimtuko šalys (26 proc., arba 4 proc. daugiau nei 2009 m. rudenį).

Be to, didėja poreikis ES lygmeniu glaudžiau koordinuoti ekonomikos ir finansų politiką: tam pritarė 75 proc. gyventojų (2 proc. daugiau nei 2009 m. rudenį ir 4 proc. daugiau nei 2009 m. vasario mėn.).

Ekonomikos politikos koordinavimą labiausiai remia Slovakija (89 proc.), Belgija (87 proc.) ir Kipras (87 proc.). Svarbu pažymėti, kad kai kuriose šalyse nuomonė šiuo klausimu labai pasikeitė – visų pirma, Suomijoje ir Airijoje (13 proc. daugiau nei 2009 m. rudenį), Belgijoje ir Vokietijoje (7 proc. daugiau), Austrijoje, Liuksemburge ir Slovakijoje (6 proc. daugiau) ir Nyderlanduose (5 proc. daugiau).

Dauguma Europos piliečių supranta, kad šiuo metu visoms ES šalims iškeltos sudėtingos užduotys: 74 proc. sutinka, kad jų šaliai būtinos reformos (1 proc. daugiau nei 2009 m.), 71 proc. pasirengę reformoms, užtikrinsiančioms geresnę ateitį būsimoms kartoms (be pokyčių).

Europos gyventojai nėra tikri dėl geriausių ekonomikos gaivinimo priemonių: 74 proc. apklaustųjų mano, kad būtina nedelsiant imtis priemonių valstybės biudžeto deficitui ir skolai mažinti (85 proc. Švedijos, 84 proc. Vengrijos, 83 proc. Vokietijos, 82 proc. Belgijos ir Kipro, ir 80 proc. Čekijos, Graikijos ir Slovėnijos gyventojų). Vis dėlto 46 proc. 27 ES valstybių narių gyventojų mano, kad biudžeto deficitą reikėtų panaudoti ekonominei veiklai skatinti (tam nepritaria 36 proc., o 18 proc. neturi nuomonės). 16 euro zonos narių gyventojų nuomonė skiriasi – 42 proc. nepritaria biudžeto deficito panaudojimui, o 41 proc. – pritaria.

Dauguma Europos gyventojų sutinka, kad ES teisingai nustatė 2020 m. Europos ekonomikos strategijos prioritetus (IP/10/225): 92 proc. pritaria, kad norint didinti užimtumą reikia modernizuoti darbo rinkas, ir tam, kad reikėtų teikti pirmenybę pagalbai skurstantiems ir socialiai atskirtiems gyventojams. 90 proc. teigia esą už ūkį, kuriame būtų naudojama mažiau gamtos išteklių ir išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Atsakydami į klausimą dėl narystės ES privalumų 49 proc. Europos gyventojų gegužės mėn. teigė, kad šalies narystę vertina teigiamai. Tai 4 proc. mažiau nei 2009 m. rudenį, bet daugiau nei 2001 m., kai po vadinamojo interneto burbulo sukeltos krizės narystei ES pritarė 48 proc.

Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad 2010 m. gegužės mėn. ES institucijomis vis dar pasitikima labiau nei nacionalinėmis vyriausybėmis ar parlamentais (42 proc., palyginti su atitinkamai 29 proc. ir 31 proc.), nepaisant to, kad krizei pasiekus piką pasitikėjimas ES krito (iki 42 proc., palyginti su 48 proc. 2009 m. rudenį). Labiausiai ES institucijomis pasitiki estai (68 proc.), slovakai (65 proc.), bulgarai ir danai (po 61 proc.), o mažiausiai – Jungtinės Karalystės gyventojai (20 proc.).

Kadangi 2010 m. liepos 27 d. Europos Vadovų Taryba pradėjo stojimo derybas su Islandija (IP/10/1011), pavasarį „Eurobarometro“ tyrime pirmą kartą taip pat apklausti 526 Islandijos gyventojai. Jų klausta apie bendrą požiūrį į ES. Gegužės duomenimis, 35 proc. apklaustųjų pasitikėjo ES ir 29 proc. manė, kad Islandijai būtų naudinga tapti ES nare.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių