E. Macrono vyriausybė ruošiasi mažinti mokesčius ir išlaidas

Ministrų kabineto susirinkime trečiadienį pateiktame Prancūzijos biudžeto projekte numatytas 1,7 proc. augimas – toks pat kaip ir šiais metais.

Kitais metais vyriausybė planuoja mažinti mokesčius 10 mlrd. eurų, taip tikėdamasi paskatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Projekte taip pat numatyta apkarpyti biudžeto išlaidas 15 mlrd. eurų.

Praėjusią gegužę rinkimus laimėjęs E.Macronas žadėjo didinti Prancūzijos ekonomikos konkurencingumą pasaulyje.

E.Macrono vyriausybė tiksi sumažinti biudžeto deficitą iki 2,6 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai bus mažiau nei Europos Sąjungos reikalaujama 3 proc. maksimali norma.

Pasak finansų ministro Bruno Le Maire'o (Bruno Le Mero), toks biudžetas turėtų „pagreitinti Prancūzijos ekonomikos permainas“, o išlaidų didinimas šalies problemų neišspręs.

„Nes patirtis rodo, kad didesnės valstybės išlaidos nesumažina nedarbo, o priešingai“, – sakė jis.

Pasak ministro, šis biudžetas yra „teisingas, nes atitinka visų Prancūzijos piliečių be jokių išimčių lūkesčius“.

Mokesčių mažinimas turėtų būti naudingas ir verslui, ir namų ūkiams. Vienas svarbiausių planų yra panaikinti vadinamąjį turto mokestį žmonėms, turintiems daugiau nei 1, 3 mln. eurų vertės turto. Vietoje jo vyriausybė siūlo įvesti nekilnojamojo turto mokestį, taip tikėdamasi į šalį pritraukti daugiau turtingų prancūzų ir užsienio investuotojų.

Biudžeto išlaidos bus mažinamos, apkarpant vyriausybės išlaidas būstui ir transportui, taip pat išlaidas valstybinei sveikatos priežiūros sistemai.

Be to vyriausybė norėtų didinti išlaidas gynybai, teismams, policijai, švietimui ir aplinkos apsaugai, kurie yra laikomi jos prioritetinėmis sritimis.

Dyzelinį kurą naudojančių automobilių savininkams mokestis turėtų išaugti 10 proc., vyriausybei raginant naudoti draugiškesnes aplinkai technologijas.

Praėjusią savaitę Prancūzija priėmė darbo kodekso pataisas, kuriomis siekiama padidinti ekonomikos ir darbo vietų augimą šalyje. Tačiau kairiųjų radikalų profesinės sąjungos mano, kad šie pakeitimai silpnina darbuotojų apsaugą.

Kitais metais vyriausybė numato peržiūrėti bedarbių pašalpų ir profesinio mokymo sistemas.