E. Macronas inauguruotas Prancūzijos prezidentu

39-erių metų centristas E. Macronas perėmė valdžią iš Francois Hollande'o (Fransua Holando) praėjus savaitei po pergalės antrajame prezidento rinkimų ture prieš kraštutinių dešiniųjų kandidatę Marine Le Pen (Marin Le Pen).

F. Hollande'o Eliziejaus rūmuose pasveikintas E.Macronas vėliau susitikime už uždarų durų iš savo pirmtako gavo Prancūzijos branduolinio arsenalo paleidimo kodus. Netrukus, prie E. Macrono politinės karjeros nemažai prisidėjęs buvęs prezidentas, pirmiau paskyręs jį savo patarėju, o vėliau ir ekonomikos ministru, išvažiavo iš rūmų plojant rūmų darbuotojams ir naujajam prezidentui.

Konstitucinės Tarybos pirmininkas Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabijusas) sekmadienį prezidento rūmuose įvykusioje ceremonijoje paskelbė oficialius rinkimų rezultatus, ir E.Macronas oficialiai perėmė valdžią iš savo pirmtako socialisto F. Hollande'o.

„Kad būtum šalies vadovu, privalai būti savo laiko vadovu, – E. Macronui pasakė L. Fabiusas. – Dabar esi savo laiko vadovas...ir tautos valia, svarbiausia, esi ... mūsų tautos vadovas.“

Savo pirmoje kalboje E. Macronas pareiškė, kad Prancūzijos žmonės renkasi viltį ir nori pokyčių. Jis pažadėjo, kad Europos Sąjunga, kuriai smūgį sudavė norą išstoti pareiškę britai, jo prezidentavimo metu bus „atjauninta ir perkrauta“.

„Pasauliui ir Europai Prancūzijos reikia daugiau nei bet kada ir jiems reikia stiprios Prancūzijos, kuri žino savo likimą“, – sakė jis. 12 minučių trukusios naujojo prezidento kalbos įdėmiai klausėsi ir 64-erių metų pirmoji ponia Brigittte, vilkėjusi žydrą „Louis Vuitton“ kostiumėlį.

Pirmojo užsienio vizito E. Macronas pirmadienį vyks į Vokietiją, kur Berlyne susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

Vėliau per kelias ateinančias dienas jis turės pasirinkti kandidatą į premjerus ir suformuoti vyriausybę.

Po visų formalumų iš patrankų kitoje Senos pusėje buvo iššauta 21 salvė. Vėliau E. Macronas vyko prie Triumfo arkos, kur padėjo vainiką prie Nežinojo kareivio kapo.

E.Macronas yra pažadėjęs atgaivinti Prancūzijos politiką naujais veidais. Jo vadovaujamas judėjimas „Respublika, pirmyn!“ jau pristatė 428 kandidatus į 577 Prancūzijos žemųjų parlamento rūmų vietas. Rinkimai vyks birželį. E. Macronas siekia daugumos, kad galėtų įgyvendinti savo programą.

Naujojo Prancūzijos prezidento laukia nemažai sudėtingų darbų: vis nemažėjantis nedarbas, kova su islamistų skatinamu smurtu ir itin susiskaldžiusios šalies vienijimas. Ankstesnio prezidento kadencijos metu šaliai teko susidurti su ekonominėmis problemomis bei išgyventi kelis teroro aktus, per kuriuos žuvo daugiau nei 230 žmonių.

Sekmadienį naujojo prezidento inauguracijos iškilmių metu saugumą užtikrino daugiau nei 1 tūkst. 500 policijos pareigūnų.

Verta paminėti, kad daugelis minėjo judėjimo narių yra politikos naujokai, o pusė jų sudaro moters. Perrinkimo siekia tik 24 dabartinio parlamento nariai ir visi jie yra socialistai.

E. Macronas pradės eiti prezidento pareigas tokiu metu, kai Britanija rengiasi 2019-aisiais pasitraukti iš Europos Sąjungos.Tuomet Prancūzija liks vienintelė Europoje valstybė, turinti branduolinį ginklą ir veto teisę JT Saugumo Taryboje.

Pažeidė visas tradicijas

Medikų šeimoje Šiaurės Rytų Prancūzijoje esančiame Amjeno mieste užaugęs E. Macronas tapo jauniausiu Prancūzijos istorijoje prezidentu. Grojantis pianinu ir poeziją mėgstantis politikas yra vedęs savo buvusią mokytoją, kuriai yra 64 metai. Tris vaikus turinčią Brigitte E.Macronas įsimylėjo dar mokykloje.

Jų santykiai tapo kalbų objektu ir dažnai jas skatino ir pats E.Macronas, suvokiantis žiniasklaidos galią. Naujoji Prancūzijos pirmoji ponia ketina imtis aktyvios švietimo ir labdaringos veiklos.

E. Macronas politikoje iškilo eidamas visiškai netradiciniu keliu: prieš trejus metus jo beveik niekas nežinojo, o dabar jis tapo šalies vadovu, nepriklausančiu tradicinei partijai. Šalyje, kur politinė karjera paprastai kuriama ne vieną dešimtmetį, E.Macronas tapo prezidentu, anksčiau niekada nėjęs renkamų pareigų.

Savo nepriklausomą judėjimą „Respublika, pirmyn!“ (Republique En Marche!) E. Macronas įkūrė tik prieš 13 mėnesių ir teigia, kad tai „nei kairė, nei dešinė“. Iš pradžių į tokią Prancūzijai neįprastą poziciją buvo žvelgiama ciniškai.

„Yra kairė, ir yra dešinė, ... ir tai yra gerai, nes taip funkcionuoja mūsų demokratija“, – tuomet sakė buvęs E. Macrono kritikas ir buvęs šalies premjeras socialistas Manuelis Vallsas (Manuelis Valsas).

Kiti teigė, kad ambicingas elitinio universiteto ENA absolventas E. Macronas yra per jaunas ir nepatyręs, kad būtų šalies vadovu.

Tik nedidelė jam ištikimų patarėjų komanda tikėjo, kad E. Macronas turi galimybių tapti Prancūzijos prezidentu būdamas metais jaunesniu už Napoleoną, kai šis atėjo į valdžią 1804 metais.

Palankus metas

Tačiau E. Macronas nepasidavė ir save pristatydamas, kaip jauną pertvarkos šalininką, jis sutraukė tūkstančius savanorių į savo judėjimą, kuris iš dalies buvo kuriamas pagal buvusio JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) judėjimo modelį.

Pernai rugpjūtį atsistatydinęs iš ekonomikos ministro pareigų E. Macronas ėmėsi rašyti savo priešrinkiminę knygą „Revoliucija“ ir galiausiai lapkričio 16 d. paskelbė sieksiąs prezidento posto.

„Negalime reaguoti su tais pačiais žmonėmis ir tomis pačiomis idėjomis“, – sakė jis.

Vėliau jam naudos atnešė socialistų problemos ir skandalas, į kurį pateko Respublikonų partijos atstovas ir kažkada favoritu laikytas Francois Fillonas (Fransua Fijonas). Pastarasis buvo kaltinamas mokėjęs žmonai didelį atlyginimą už fiktyvų parlamento asistentės darbą. Pats politikas tai neigė, tačiau skandalas pražudė jo rinkimų kampaniją.

„Jam (E.Macronui – BNS) labai pasisekė, – sakė patyrusi žurnalistė Anne Fulda (Ana Fulda), neseniai parašiusi biografiją „Emmanuelis Macronas. Toks tobulas jaunas vyras“. – Tai jam labai padėjo. Žvaigždės jam buvo palankios.“

E. Macronas sugebėjo pasinaudoti prancūzų nepasitenkinimu dabartine politika ir esminių pokyčių troškimu, kas taip pat leido į antrąjį prezidento rinkimų turtą patekti ir kraštutinių dešiniųjų politikei Marine Le Pen (Marin Le Pen).

Gerbėjai E. Macroną lygina su buvusiu britų premjero Tony Blairu (Toniu Bleru) bei buvusiu Italijos ministru pirmininku Matteo Renzi (Matėjumi Renciu). O itin jaunuoju politiku besižavintieji jį lygina net ir su nužudytuoju JAV prezidentu Johnu F. Kennedy (Džonu F. Kenedžiu).

Jau nekenčiamas?

Tačiau dabar E. Macronas susidurs su politiniai oponentais Respublikonų partijoje bei M. Le Pen vadovaujame „Nacionaliniame fronte“, taip pat susilauks didžiulio pasipriešinimo ir galingų profsąjungų, kurios jau ruošiasi mūšiui.

„Jau kalbėjausi su šimtais žmonių, ir tai jau juntama ore: tavęs jau nekenčia“, – „Le Monde“ dienraštyje neseniai rašė vienas kraštutinių kairiųjų kritikas Francois Ruffinas (Fransua Rufenas).

E. Macronas anksčiau buvo kritikuotas dėl kalbų apie „neraštingus“ skerdyklų darbuotojus, iš darbo atleistus darbuotojus „alkoholikus“ bei „vargšus žmones“, važinėjančius autobusais.