Džihadistas iš gretimo namo

Šiltą, apniukusią 1999-ųjų rudens dieną Dafnės miestas Alabamoje atgijo. Pagrindine gatve, pro paštą, biblioteką, Kristaus Karaliaus bažnyčią triukšmingai žygiavo būrys vidurinės mokyklos moksleivių. Trimitininkai, vilkintys aukso kutais puoštus švarkus, iškėlę trimitus dangų skelbė paauglių pusdievių atvykimą.

Amerikietiškojo futbolo žvaigždė ir jo komandos draugai žygiavo eisenos priekyje, juos sekė absolventų susitikimo vakaro karalienė ir jos palyda. Nuo platformos, vežančios studentų atstovybės lyderius, saldainius į minią mėtė iš laimės apdujęs jaunuolis gauruota galva.

Lyderis nuo vaikystės

Omaras Hammamis tikrai galėjo kerinčiai šypsotis. Jis buvo ką tik išrinktas klasės prezidentu, draugavo su gražuole blondine - geidžiamiausia mergina mokykloje. Gabių moksleivių programos žvaigždei vėrėsi chirurgo karjeros perspektyva. Kaip penkiolikmetis, jis buvo išskirtinai charizmatiškas.

Nors jo tėvas - imigrantas iš Sirijos, Hammamis jautėsi esąs tikras Alabamos gyventojas, kaip ir jo mama - nuoširdi, paprasta moteris, į savo kalbą vis prikaišiojanti tokių žodelyčių kaip „širdele“ ar „mielasis“. Auklėtas kaip pietų baptistas, vaikystėje Omaras važiuodavo į Biblijos stovyklą, o Kalėdų vakarą giedodavo giesmes. Ūgtelėjęs Šekspyrą jis iškeitė į Kurtą Kobainą, o futbolą į „Nintendo“. Paauglystėje jis buvo bebaimis ir juokingas triukšmadarys, maištingas priešgyna.

„Buvo smagu tiesiog būti šalia jo, - neseniai papasakojo geriausias tuometinis jo draugas Trey Gunteris. - Niekas neabejojo, kad jis bus lyderis“.

Pasižymėjo žiaurumu

Dešimtmečiu vėliau Hammamis išpildė šią pranašystę mažiausiai įsivaizduojamu būdu. Maždaug už 8 500 mylių nuo Alabamos, Afrikos rytuose, jis tapo pagrindine vienos nuožmiausių pasaulyje islamistų maištininkų grupuotės figūra. Ši partizanų armija, vadinama „Shabab“, siekia nuversti silpną Amerikos remiamą Somalio vyriausybę.

Sukilėliai pasižymėjo nukirsdindami galvas politiniams priešams, nukapodami rankas vagims ir užmėtydami akmenimis svetimavimu apkaltintas moteris. Padedami „Al Qaeda“ jie pavertė Somalį dar populiaresne džihadistų iš viso pasaulio vieta.

Daugiau nei 20 grupuotės kovotojų atvyko iš Jungtinių Amerikos Valstijų, dauguma iš jų - jauni iš Somalio kilę amerikiečiai, augę varginguose Mineapolio rajonuose. Tačiau būtent Hammamis modernizavo viduramžišką „Shabab“ taktiką.

Paskutiniame propagandiniame vaizdo įraše, kuris tūkstančius kartų buvo peržiūrėtas „YouTube“, jis rodomas apsuptas būrio ginkluotų sukilėlių, fone skambant džihado repui.

Pasivadinęs „amerikiečiu“, Abu Mansoor Al-Amriki, jis šaltakraujiškai svarsto. „Mes laukiame ateinančio priešo,“ - Hammamio veidu nubėga šypsena. Jis pažada: „Užmušime juos visus“.

JAV neprognozavo "išugdyti" teroristą

Pasak JAV žvalgybos pareigūnų, atvykęs į Somalį Hammamis per trejus metus tapo vieninteliu „Shabab“ lyderiu. Nors apie kitus įtariamuosius terorizmu kalbama plačiau, Hammamio vaidmuo yra svarbesnis, nes jis vadovauja partizaninėms jėgoms, organizuoja atakas ir kartu su „Al Qaeda“ vadeivomis kuria strategiją.

Jis tapo savotiška džihadistų žvaigžde, vaidinančia verbavimo kampanijoje, padėjusioje į Somalį pritraukti šimtus užsienio kovotojų. „Tokioje teroristinėje organizacijoje iki tokio aukšto lygio pakilęs Amerikos pilietis - to mes tikrai nenumatėme“, - sakė vienas JAV žvalgybos pareigūnų.

Visai neseniai Amerikoje augusių teroristų grėsmė atrodė labai tolima. Pareigūnai kūrė teorijas, kad musulmonai JAV, kitaip nei Europoje, geba iškilti, yra socialiai integruoti, todėl mažiau linkę į radikalizmą. Ko gero, geriausias šios teorijos įrodymas - po rugsėjo 11-osios įvykių vietos teroristai nerengė atakų, nors Europoje, Madride ir Londone, tuo metu įvykdyti sukrečiantys vietinių surengti išpuoliai.

Trokšta vykdyti Bin Ladeno nurodymus

Dabar situacija JAV pasikeitė. Praėjusiais metais mažiausiai dvi dešimtys asmenų JAV buvo apkaltinti su terorizmu susijusiais nusikaltimais. Tarp jų: Denveryje vairuotoju dirbantis imigrantas iš Afganistano Njibullah Zazi, kuris, pasak valdžios atstovų, slaptai rengė teroristinį išpuolį, pakistaniečių kilmės amerikietis Davidas Colemanas Headley iš Čikagos, įtariamas prisidėjęs planuojant 2008 m. išpuolius Mumbajuje, ir penki jauni vyrai iš Virdžinijos, kurie Pakistane buvo mokomi kovoti prieš Afganistane tarnaujančius Amerikos kareivius.

Šie atvejai privertė JAV žvalgybos analitikus skubiai ieškoti atsakymų. Įtariamieji kilę iš skirtingų socialinių sluoksnių, įgiję nevienodą išsilavinimą, tačiau turi daug bendro su Europoje veikiančiais kovotojais. Paprastai jie būna ypač motyvuoti, kartais netgi talentingi, įsitvirtinę Vakaruose, tačiau viena koja stovintys musulmonų pasaulyje. Aplinkiniams jie gali atrodyti nelankstūs ar karštakošiai, bet patys save laiko principingais altruistais. Nevienodai pamaldūs, jie daugiausia kurstomi politinio pykčio, kuris per devynerius Amerikos karo su terorizmu metus tik augo.

Dėl Vakarų karinių veiksmų Afganistane ir Irake daugeliui Amerikos musulmonų šie konfliktai tapo žymiai artimesni. Palydovinė televizija ir internetas naikina atstumą tarp čia ir ten, tarp Fort Hudo Teksase ir Jemeno, Dafnės Alabamoje ir Somalio. Būtent karas Irake paskatino Omarą Hammami galutinai apsispręsti ir tapti kovotoju.

Gruodį Hammamis elektroniniu laišku atsakė į jam per tarpininką pateiktus klausimus apie asmeninius pokyčius ir politines pažiūras. „Mes palaikome „Al Qaeda“ pažiūras ir vadovaujamės jų metodais“, - rašo jis. Apie Osama Bin Ladeną jis sako: „Visi mes pasirengę ir trokštame vykdyti jo įsakymus“. Ar Hammamis, kaip ir Bin Ladenas, mano, kad Amerika yra teisėtas jų atakų taikinys? „Visiškai akivaizdu, kad Amerika yra taikinys“, - atsako jis.

Išvertė


Šiame straipsnyje: teroristaiJAV

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių