Didžiosios Britanijos teismas ėmėsi „Brexit“ bylos

  • Teksto dydis:

Didžiosios Britanijos Aukščiausiasis Teismas pirmadienį ėmėsi istorinės bylos ir turės nuspręsti, ar tam, kad vyriausybė galėtų pradėti derybas dėl šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos, būtinas parlamento pritarimas.

Šis daug emocijų keliantis procesas gali atitolinti Britanijos pasitraukimą iš Bendrijos.

Pirmą kartą visi 11-a Aukščiausiojo Teismo teisėjų susirinko nagrinėti vyriausybės skundo dėl žemesnės instancijos teismo nutarties, kad ministrė pirmininkė Theresa May (Teresa Mei) privalo gauti įstatymų leidėjų sutikimą prieš pradėdama pasitraukimo iš ES procedūrą.

Aukštesnysis Teismas praėjusį mėnesį nusprendė, kad vyriausybės turimų vykdomosios valdžios įgaliojimų neužtenka ES Lisabonos sutarties 50-ajam straipsniui aktyvuoti ir pradėti oficialias pasitraukimo iš bloko derybas, kurios turėtų užtrukti dvejus metus.

Ši teismo nutartis labai papiktino „Brexit“ kampanijos šalininkus. Kai kurie laikraščiai apkaltino teisėjus ignoruojant 52 proc. rinkėjų, kurie pasisakė už pasitraukimą iš ES birželio 23 dienos referendume, valią.

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Davidas Neubergeris (Deividas Niubergeris) pirmadienį sakė, kad su šiuo svarbiu procesu susiję asmenys sulaukė grasinimų.

Jis pridūrė, jog teisėjai priims sprendimą be jokio išankstinio politinio nusistatymo.

Balsavimas dėl 50-ojo straipsnio inicijavimo parlamente galėtų atverti kelią proeuropietiškiems įstatymų leidėjams atidėti Britanijos pasitraukimą iš Bendrijos arba bent jau sušvelninti šį procesą.

Keturias dienas truksiantį bylos nagrinėjimą, kurį tiesiogiai transliuoja televizija, pradėjo generalinis prokuroras Jeremy Wrightas (Džeremis Raitas), išdėstęs teisėjams vyriausybės argumentus.

Nutartį teismas turėtų paskelbti sausio mėnesį.

Įžanginėje kalboje G.Wrightas sakė, jog esama „visuotinių lūkesčių“, kad vyriausybė įgyvendins referendume rinkėjų pareikštą valią.

Jis tvirtino, kad vyriausybė turi konstitucijos jai suteiktą galią priimti sprendimus užsienio politikos srityje, įskaitant teisę trauktis iš sutarčių pasinaudojant vadinamąja karališkąja prerogatyva.

Ši karališkoji prerogatyva „nėra senovės laikų reliktas, tai nūdienos būtinybė“, tvirtino J.Wrightas.

Jeigu vyriausybė šį teismo procesą pralaimės, manoma, kad ji parengs trumpą, kaip teigiama, vos trijų eilučių įstatymo projektą dėl įgaliojimo aktyvuoti ES sutarties 50-ąjį straipsnį, kurį bandys greitai prastumti parlamente.

Konservatorių premjerė T.May, kuri stojo prie valdžios vairo po birželio mėnesio referendumo, sako, jog parlamento balsavimas dėl tokio teisės akto nepakenks jos planams aktyvuoti minėtą Lidsabonos sutarties straipsnį iki 2017 metų kovo pabaigos.

Tačiau šeštadienį opozicinė Leiboristų partija sudavė netikėtą smūgį vyriausybei, pareiškusi, kad siūlys taisyti bet kokį įstatymo projektą, kad galėtų kuo labiau užvilkinti šį procesą.

Leiboristų lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas) sakė, kad pataisa užtikrintų Britanijai prieigą prie Europos bendrosios rinkos ir dirbančiųjų bei aplinkosaugos teisių apsaugą.

„Kai prasidės diskusijos dėl 50-ojo straipsnio, mes jam siūlysime pataisą dėl prieigos prie rinkos ir (teisių) apsaugos. Mes norime, kad tai būtų įtraukta į derybas“, – sakė J.Corbynas televizijai „Sky News“.

T.May Konservatorių partijos atstovas apkaltino leiboristus bandant „niekais paversti Britanijos žmonių valią, lėtinant (atsiskyrimo) procesą... ir bandant surišti vyriausybei rankas“ derybose dėl „Brexit“.

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių