- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Netikrumas dėl Amerikos ateities Paryžiaus sutartyje dėl klimato gelbėjimo grėsmingai pakibo virš Jungtinių Tautų derybų, kurios pirmadienį prasidėjo Bonoje ir per kurias turi būti suderintos pagrindinės detalės, kaip įgyvendinti šį sunkiai pasiektą tarptautinį susitarimą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) dar nepaskelbė, ar ketina tesėti rinkimų kampanijos pažadą išvesti Ameriką iš sutarties, kurią sudarant labai svarbų vaidmenį suvaidino jo pirmtakas Barackas Obama (Barakas Obama).
Klimato pasiuntiniams susitikus pirmai po D. Trumpo prisaikdinimo sesijai, Paula Caballero (Paula Kabaljero) iš strateginių studijų centro „World Resources Institute“ sakė: „Be abejo, jei JAV pasitrauks, kils sunkumų derybose.“
Tačiau ji buvo įsitikinusi, kad šie iššūkiai nebus neįveikiami, ir pažymėjo, kad bendrovės, miestai ir atskiros JAV valstijos tvirtai žengia keliu į „žaliosios“ energijos ateitį.
Iš viso 196 valstybės – visos, išskyrus Nikaragvą ir Siriją, – yra šios 2015 metų sutarties, kurią D. Trumpas grasino „atšaukti“, dalyvės.
Per 11 dienų truksiančias Bonos derybas turi būti pradėti rengti „nuostatai“ valstybėms, kaip praktiškai vykdyti sutartį, kuria siekiama sustabdyti pasaulinį šiltėjimą, apribojant iškastinio kuro deginimo lemiamą taršą.
Tačiau derybas gali užtemdyti nuogąstavimai, kad antroji didžiausia pasaulio teršėja anglies dvideginiu pasitrauks iš sutarties ir sutrikdys visą procesą.
Konkurentiškumas
JAV atsiuntė delegaciją į derybas, nors ir mažesnę, nei ankstesniais metais.
Delegacijos vadovas Triggas Talley (Trigas Talis), Vašingtonui atstovavęs ir valdant B. Obamai, nesutiko atsakyti į klausimus apie naujas komandos instrukcijas.
Anksčiau vienas JAV valstybės departamento pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė: „Mes sutelkę dėmesį į užtikrinimą, kad per šiuos susitikimus nebūtų priimami sprendimai, kuriais būtų pakenkta mūsų būsimai politikai, pakirstas JAV kompanijų konkurentiškumas ar trukdoma mūsų platesniam tikslui skatinti JAV ekonomikos augimą ir klestėjimą.“
B. Obama ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) vadovavo diplomatinėms pastangoms, kurios 2015 metais, po ne vienus metus trukusių sunkių derybų, nulėmė susitarimo sudarymą Prancūzijos sostinėje.
Susitarimą, kurį daugelis vadina paskutine proga užkirsti kelią blogiausiam pasaulinio atšilimo scenarijui, D. Trumpas kampanijos metu negailestingai puolė. Klimato kaitą jis vadino Kinijos sukurta „apgaule“.
Nuo to laiko likusiai pasaulio daliai smarkiai nerimaujant, D. Trumpas sakė, kad savo sprendimą priims prieš Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą gegužės 26-27 dienomis Sicilijoje.
Kai kas nuogąstauja, kad JAV pasitraukimas iš sutarties sumažintų kitų šalių entuziazmą siekti nacionalinių taršos mažinimo tikslų.
Pagal dabartinius pažadus vidutinis pasaulinis atšilimas turėtų būti maždaug 3 laipsniai pagal Celsijų, palyginti su lygiu iki Pramonės revoliucijos: smarkiai viršijantis 2 laipsnių pagal Celsijų limitą pagal Paryžiaus sutartį.
D. Trumpo administracija jau pasiūlė mažinti lėšas Jungtinių Tautų klimatologijos komisijai, fondui „Green Climate Fund“, kuris padeda neturtingoms šalims kovoti su pasauliniu atšilimu, ir JT klimato forumui, globojančiam šias derybas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Mercedes-Benz“ visame pasaulyje atšaukia apie 261 tūkst. visureigių
Vokietijos automobilių gamintojas „Mercedes-Benz“ dėl su programine įranga susijusios problemos visame pasaulyje atšaukė apie 261 tūkst. transporto priemonių. ...
-
Pareigūnas: Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiandien turi daugiau lėktuvų negu 2022 metais
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas majoras Ilja Jevlašas patvirtino informaciją, kad nuo okupantų rusų invazijos pradžios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų lėktuvų skaičius padidėjo. ...
-
Žiniasklaida: Nyderlandų princesė dėl grėsmės savo saugumui buvo persikėlusi į Ispaniją
Nyderlandų sosto įpėdinė princesė Catharina-Amalia (Katarina Amalija) dėl grėsmės savo saugumui buvo persikėlusi į Ispaniją, pranešė vietos žiniasklaida. ...
-
E. Macronas: ES ir jos Vakarų sąjungininkės privalo išplėsti sankcijas Iranui
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) trečiadienį pareiškė, kad po praėjusį savaitgalį įvykusios Irano atakos prieš Izraelį Europos Sąjunga ir jos Vakarų sąjungininkės turi išplėsti sankcijas Teher...
-
O. Scholzas ragina kitus ES lyderius siųsti Ukrainai oro gynybos priemones
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį paragino kitus Europos Sąjungos lyderius pasekti Berlyno pavyzdžiu ir nusiųsti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų „Patriot“. ...
-
ES institucija: „Meta“ neturėtų versti naudotojų mokėti už privatumą
Europos Sąjungos centrinė duomenų reguliavimo institucija EDAV trečiadienį pareiškė, kad tokių socialinių tinklų kaip „Facebook“ savininkė „Meta“ siūlydama prenumeratas be reklamų neturi versti naudotojų mokėti už ...
-
Estijos premjerė: jei Vakarai atrėmė smūgį Izraeliui, gali tai daryti ir Ukrainoje
Vakarų kariuomenės padėjo Izraeliui atremti didžiulę Irano raketų ir dronų ataką, tad kodėl to nedaryti ir Ukrainai, trečiadienį prieš Europos Sąjungos lyderių derybas sakė Estijos ministrė pirmininkė. ...
-
J. Bidenas sako, kad nėra jokio prekybos karo su Kinija1
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad nėra jokio prekybos karo su Kinija, nors paragino patrigubinti muitus plienui ir aliuminiui. ...
-
D. Trumpas Niujorke vakarieniaus su Lenkijos prezidentu2
Donaldas Trumpas trečiadienį Niujorke vakarieniaus su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, naujienų agentūrą AFP informavo buvusio JAV prezidento perrinkimo kampanija. ...
-
Pirmininkas: JAV Atstovų rūmai šeštadienį balsuos dėl karinės pagalbos Ukrainai ir Izraeliui
Trečiadienį Atstovų rūmų respublikonų lyderis pareiškė, kad šeštadienį bus balsuojama dėl jo pasiūlymo atnaujinti ilgai atidėliotą JAV karinę pagalbą Ukrainai ir Izraeliui. ...