Derybose dėl klimato visų akys krypsta į Vašingtoną

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) dar nepaskelbė, ar ketina tesėti rinkimų kampanijos pažadą išvesti Ameriką iš sutarties, kurią sudarant labai svarbų vaidmenį suvaidino jo pirmtakas Barackas Obama (Barakas Obama).

Klimato pasiuntiniams susitikus pirmai po D. Trumpo prisaikdinimo sesijai, Paula Caballero (Paula Kabaljero) iš strateginių studijų centro „World Resources Institute“ sakė: „Be abejo, jei JAV pasitrauks, kils sunkumų derybose.“

Tačiau ji buvo įsitikinusi, kad šie iššūkiai nebus neįveikiami, ir pažymėjo, kad bendrovės, miestai ir atskiros JAV valstijos tvirtai žengia keliu į „žaliosios“ energijos ateitį.

Iš viso 196 valstybės – visos, išskyrus Nikaragvą ir Siriją, – yra šios 2015 metų sutarties, kurią D. Trumpas grasino „atšaukti“, dalyvės.

Per 11 dienų truksiančias Bonos derybas turi būti pradėti rengti „nuostatai“ valstybėms, kaip praktiškai vykdyti sutartį, kuria siekiama sustabdyti pasaulinį šiltėjimą, apribojant iškastinio kuro deginimo lemiamą taršą.

Tačiau derybas gali užtemdyti nuogąstavimai, kad antroji didžiausia pasaulio teršėja anglies dvideginiu pasitrauks iš sutarties ir sutrikdys visą procesą.

Konkurentiškumas

JAV atsiuntė delegaciją į derybas, nors ir mažesnę, nei ankstesniais metais.

Delegacijos vadovas Triggas Talley (Trigas Talis), Vašingtonui atstovavęs ir valdant B. Obamai, nesutiko atsakyti į klausimus apie naujas komandos instrukcijas.

Anksčiau vienas JAV valstybės departamento pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė: „Mes sutelkę dėmesį į užtikrinimą, kad per šiuos susitikimus nebūtų priimami sprendimai, kuriais būtų pakenkta mūsų būsimai politikai, pakirstas JAV kompanijų konkurentiškumas ar trukdoma mūsų platesniam tikslui skatinti JAV ekonomikos augimą ir klestėjimą.“

B. Obama ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) vadovavo diplomatinėms pastangoms, kurios 2015 metais, po ne vienus metus trukusių sunkių derybų, nulėmė susitarimo sudarymą Prancūzijos sostinėje.

Susitarimą, kurį daugelis vadina paskutine proga užkirsti kelią blogiausiam pasaulinio atšilimo scenarijui, D. Trumpas kampanijos metu negailestingai puolė. Klimato kaitą jis vadino Kinijos sukurta „apgaule“.

Nuo to laiko likusiai pasaulio daliai smarkiai nerimaujant, D. Trumpas sakė, kad savo sprendimą priims prieš Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą gegužės 26-27 dienomis Sicilijoje.

Kai kas nuogąstauja, kad JAV pasitraukimas iš sutarties sumažintų kitų šalių entuziazmą siekti nacionalinių taršos mažinimo tikslų.

Pagal dabartinius pažadus vidutinis pasaulinis atšilimas turėtų būti maždaug 3 laipsniai pagal Celsijų, palyginti su lygiu iki Pramonės revoliucijos: smarkiai viršijantis 2 laipsnių pagal Celsijų limitą pagal Paryžiaus sutartį.

D. Trumpo administracija jau pasiūlė mažinti lėšas Jungtinių Tautų klimatologijos komisijai, fondui „Green Climate Fund“, kuris padeda neturtingoms šalims kovoti su pasauliniu atšilimu, ir JT klimato forumui, globojančiam šias derybas.