Dėl pagalbos Pakistanui Vakarai varžosi su ekstremistais

Milžiniški potvyniai Pakistane sukėlė makabriškas lenktynes tarp Talibano ekstremistų ir Vakarų gelbėtojų, praneša „Der Spiegel“.

Abi kariaujančios pusės į nuošalius gamtos stichijos nusiaubtus regionus stengiasi atvykti pirmos ir taip užkariauti vietinių – kurie vyriausybės pagalbos nesulaukia nebe pirmą dešimtmetį – širdis.

Kaip teigiama Vokietijos žurnale, vietiniai gyventojai klusniai stojasi į milžiniškas eiles vien tam, kad galėtų išgerti stiklą švaraus vandens. O šį dažnai pasiūlo Talibano ekstremistai, atvykę į potvynio nusiaubtas vietoves, čia įrengę įvairiais religiniais šūkiais išmargintas palapines ir kitas laikinas pastoges.

„Aš žinau, kad tai mažai, – sako tokį vandenį dalijantis Rahimas Ullahas. – Tačiau tai yra didesnė nei kitų pagalba.“

„Der Spiegel“ šį vyrą kalbino šiaurės vakariniame Pakistano Swato slėnyje, kuris iki 2009 metų buvo visiškoje Talibano įtakoje. Jis pripažįsta esąs „labai artimas“ islamistams, tačiau į klausimą, ar jis ekstremistas, atsako klausimu: „Kada tiksliai žmogus tampa talibu?“

Primename, kad liepos pabaigoje Pakistane prasidėjęs lietaus sezonas užtvindė upes bei ištisas provincijas pavertė milžiniškais ežerais. Iki šiol nenustatyta tiksli katastrofos padaryta žala, tačiau Jungtinės Tautos (JT) prognozuoja, kad potvyniai pakenkė 20 mln. gyventojų (jie arba neteko namų, arba dirbamos žemės ir pasėlių, arba neturi galimybės gauti neužteršto vandens).

Kaip skelbia „Der Spiegel“, musulmonų ekstremistai suvokia, kad tai puiki proga parodyti pakistaniečiams, kad „mes jumis rūpinamės“. Ypač akcentuojama, kad demokratiškai išrinkti Islamabado politikai yra silpni ir vykdo tiktai Vakarų valią. Tai ypač lengva buvo daryti, kai rugpjūčio pradžioje Pakistano prezidentas Asifas Ali Zardaris neatšaukė savo vizitų į Didžiąją Britaniją ir Prancūziją.

„Šalyje nėra sraigtasparnių, kurie galėtų išskraidinti mus iš šios nelaimės, tačiau tai ponui džentelmenui [Zardariui] nesutrukdo keliauti po Europą“, – bendrą vietinių gyventojų nuotaiką atspindi Kabulo upės žvejys.

Prezidento nebuvimu pasinaudojo ir Pakistano kariuomenės vadai pasigerinti savo įvaizdį ir sustiprinti galios pozicijas šalyje.

Iki šiol potvynio aukomis paskelbta 1,6 tūkst. žmonių. Dar mažiausiai 6 mln. reikia nuolatinės pagalbos ir priežiūros. Pasak JT humanitarinės pagalbos vadovo Johno Holmeso, situacija – jei nebus užtikrintas švaraus vandens ir kitų būtiniausių priemonių tiekimas – vis prastės. Jis priduria, kad jau dabar aišku, kad šios katastrofos mastas didesnis nei šiais metais Haityje įvykusio žemės drebėjimo ar 2006 metais Indijos vandenyne praūžusio cunamio.

Šiuo metu pagalbą teikia 60 tūkst. Pakistano kariškių, tačiau nemaža dalis liko dislokuoti pasienyje su Indija. Dar apie 140 tūkst. kariškių šiuo metu kovoja su terorizmu. Vakarai bijo, kad dėl šios gamtos nelaimės Pakistanas – ir taip nestabilus partneris kovoje su terorizmu – gali nusisukti. Dėl to iš kaimyninio Afganistano Amerika atšaukė nemažai sraigtasparnių ir kariškių, kurie padeda evakuoti potvynio aukas.

Vien JAV paskelbė, kad Pakistano atstatymui ir potvynio žalai padengti skirs 71 mln. dolerių. Tačiau, kaip pažymi stebėtojai, tokia parama yra ir per menka, ir žmones ji pasiekia per daug vėlai.