Kaip Graikija tapo TVF atpirkimo ožiu

Taip negailestingai TVF priežiūros organas įvertino nevienareikšmišką fondo politinį vaidmenį per euro zonos skolų krizę, rašo „The Telegraph“.

Ataskaitoje aprašoma išsikerojusi neatsakingų sprendimų kultūra, pagrįsta polinkiu į paviršutinišką bei supaprastintą analizę. Atsižvelgiant į visa tai, sunku net suprasti, kas iš tiesų vadovauja šiai labai įtakingai organizacijai, svarsto „The Telegraph“ redaktorius Ambrose`as Evansas-Pritchardas.

Vykdomųjų direktorių valdybos, kuriai buvo skirta ataskaita, nariai iš Azijos ir Lotynų Amerikos, yra akivaizdžiai pasipiktinę, kad ES interesams atstovaujantys asmenys pasinaudojo fondu, siekdami gelbėti savo valiutos sąjungą ir bankų sistemą.

Graikijos, Portugalijos ir Airijos finansinio gelbėjimo priemonės buvo neregėto masto ir pobūdžio. Kiekvienai iš šių trijų šalių buvo leista imti paskolų, kurių suma tris kartus viršijo įprastą skolinimosi limitą. Joms suteiktos paskolos sudarė 80 proc. visų 2011–2014 m. fondo išduotų paskolų.

Pabrėžiami tik privalumai

Ataskaitos rengėjai stebėtinai atvirai prisipažįsta negalėję gauti svarbių dokumentų arba daugiau sužinoti apie kone įslaptintą specialių darbo grupių veiklą.

„Daugelis dokumentų buvo parengta nesilaikant nustatytų procedūrų, be to, nebuvo įmanoma rasti kai kurių konfidencialiems klausimams skirtų dokumentų. Tam tikrais atvejais tarnyba negalėjo nustatyti, kas priėmė sprendimus ir kokia informacija buvo prieinama, arba įvertinti, koks vaidmuo šiame procese teko fondo vadovybei ir darbuotojams“, – sakoma ataskaitoje.

Dokumente teigiama, kad nebuvo iš anksto pasirengta šalinti galimos sisteminės euro zonos krizės padarinius arba vertinti daugiašalės valiutų sąjungos vykdomą politiką, – tiesiog buvo manoma, kad tokia krizė negalima.

„Prieš euro įvedimą TVF savo viešuose pareiškimuose paprastai pabrėždavo bendros valiutos privalumus“, – konstatuojama ataskaitoje. Į kai kurių fondo darbuotojų perspėjimus, kad euro projektas turi esminių trūkumų, nebuvo atsižvelgta. „Po karštų vidinių diskusijų galiausiai buvo nuspręsta paremti šį iš esmės politinį Europos projektą“, – teigiama dokumente.

Palankumas ekonominei ir pinigų sąjungai daugelį metų trukdė fondui objektyviai vertinti padėtį. „Europos bankų sistemos patikimumą ir euro zonos šalių bankų priežiūrą TVF teigiamai vertino iki pat 2007 m. vidurio, kai kilo pasaulio finansų krizė. Iš esmės tokį optimistišką požiūrį nulėmė tai, kad nacionalinių ir euro zonos institucijų patikinimus TVF priėmė už gryną pinigą“, – tvirtina ataskaitos rengėjai.

TVF buvo linkęs nepaisyti rizikos, susijusios su tuo, kad sparčiai augo kai kurių šalių einamosios sąskaitos deficitas, kad kapitalas tiesiog plūdo į euro zonos paribius ir kad kapitalo srautai galėjo staiga išsekti.

„Buvo manoma, kad pinigų sąjungoje mokėjimo balanso krizės tikimybė visiškai menka“, – teigiama dokumente. 2007 m. viduryje TVF vis dar manė, kad, atsižvelgiant į Graikijos narystę Europos pinigų sąjungoje, nekyla abejonių dėl šalies galimybių užsitikrinti išorės finansavimą.