D.Britanijos karalienė paspaudė ranką buvusiam IRA vadui

Britų karalienė Elizabeth II trečiadienį paspaudė ranką kažkada baimę kėlusiam Airijos respublikonų armijos (IRA) vadui, pranešė Bakingamo rūmai, kurie pažymi, kad tai buvo istorinis šios britų provincijos taikos proceso momentas.

Karalienė ir Martinas McGuinnessas, kuris dabar yra Šiaurės Airijos pirmojo ministro pavaduotojas, rankas vienas kitam paspaudė už uždarų durų Belfasto teatre, monarchei lankantis šioje provincijoje.

Vėliau abu jie paspaudė vienas kitam rankas antrą kartą, priešais televizijos kameras, kai karalienė ėjo iš pastato.

M.McGuinnessas kelias akimirkas palaikė monarchės ranką ir airiškai jai pasakė: „Viso labo ir geros kloties“.

Britų ministro pirmininko Davido Camerono atstovas sakė, kad šiuo rankų paspaudimu „abiejų šalių santykiai buvo pakylėti į naują lygį“.

Taip buvo padėtas taškas dėl vieno baisiausių Europos konfliktų, kuris pareikalavo tūkstančių karių ir civilių gyventojų, tarp jų - karalienės giminaičio, gyvybių. Prieš 14 metų IRA nutraukė savo karą su britų valdymu Šiaurės Airijoje.

M.McGuinnessas buvo IRA vadas, kai ši sukarinta grupuotė 1979 metais nužudė karalienės vyro dėdę Louisą Mountbatteną ir dar tris žmones, tarp jų - jo 14 metų vaikaitį. IRA buvo padėjusi bombą jo laive, kuriuo jis išplaukė atostogaudamas Slaigo Airijoje.

M.McGuinnesso airių nacionalistų partija „Sinn Fein“ - jau nebeveikiančios IRA politinis sparnas - ilgą laiką atsisakydavo bet kokių kontaktų su britų karališkaisiais asmenimis ir dar dabar atmeta britų valdymą Šiaurės Airijoje.

Airių respublikonų požiūriu, karalienė yra armijos, kuri 1972-aisiais „Kruvinąjį sekmadienį“ per demonstraciją už pilietines teises nužudė 13 žmonių, vyriausioji vadė.

Tarp 3,6 tūkst. žmonių, žuvusių per tris smurto dešimtmečius, yra daugiau kaip tūkstantis britų saugumo pajėgų narių.

„Aš atstovauju žmonėms, kurie baisiai nukentėjo nuo britų valstybės smurto per daugelį metų“, - sako M.McGuinnessas nufilmuotame interviu, kurį airių žurnalistas Eamonnas Mallie antradienį paskelbė savo interneto svetainėje.

„Tačiau esu pakankamai kilnus, kad suprasčiau: karalienė Elizabeth taip pat neteko artimo žmogaus ir, žinoma, Britanijoje (taip pat) yra (nukentėjusių) šeimų. Motinos, tėvai, seserys ir broliai, vaikai (tų) žmonių, kurie buvo atsiųsti čia kaip britų kariai ir kurie taip pat neteko gyvybių“, - sakė jis.

Karalienė į Belfastą atvyko pagal savo valdymo 60 metų jubiliejaus renginių visoje šalyje programą. Ji šiame mieste turi apžiūrėti „Titanikui“ skirtą parodą ir dalyvauti 20 tūkst. gyventojų šventėje po atviru dangumi.

Dar pernai „Sinn Fein“ atmetė kvietimus dalyvauti tuometinio karalienės simbolinio vizito Airijos Respublikoje renginiuose. Tai buvo pirmasis britų monarcho vizitas Airijoje nuo 1921 metų, kai Dublinas išsikovojo nepriklausomybę nuo Londono.

Saugumas tebėra sustiprintas, nes mažos atskilusios grupelės ir toliau rengia atakas prieš britų taikinius. Pasak policijos, grėsmė šiuo metu yra didžiausia nuo taikos paskelbimo 1998 metais.