Dauguma Latvijos referendume dalyvavusių rinkėjų pasisakė prieš

Daugiau nei trys ketvirtadaliai Latvijos rinkėjų, dalyvavusių šeštadienį vykusiame referendume dėl rusų kalbos pripažinimo valstybine kalba, pasisakė prieš šį pasiūlymą, rodo preliminarūs Latvijos vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.

75,05 proc. iš daugiau nei milijono referendume dalyvavusių Latvijos piliečių balsavo prieš tai, kad rusų kalba būtų antra valstybinė kalba kaimyninėje valstybėje, 24,63 proc. pritarė tokiam siūlymui, remiantis balsais, gautais suskaičiavus referendumo rezultatus 969 iš 1035 balsavimo apylinkių.

Iš viso prieš rusų kalbą kaip valstybinę balsavo 750,159 tūkst. rinkėjų, už - 246,245 tūkstančiai.

3190 balsavimo biuletenių (0,32 proc.) pripažinta negaliojančiais.

Rinkimų komisijos duomenimis, referendume iš viso dalyvavo 1,087,284 Latvijos piliečių arba apie 70,37 proc. visų rinkimų teisę turinčių Latvijos gyventojų.

Dauguma Latvijos piliečių, kurie per šeštadienį Latvijoje vykusį referendumą dėl rusų kalbos pripažinimo valstybine balsavo Lietuvoje ir Estijoje, atmetė šį siūlymą, rodo Latvijos Vyriausios rinkimų komisijos duomenys.

Estijoje už pasiūlymą, kad rusų kalba Latvijoje taptų valstybine balsavo 105 Latvijos piliečiai, 328 pasisakė prieš.

Lietuvoje 145 balsavo prieš, tuo tarpu už tai, kad rusų kalba būtų pripažinta valstybine pasisakė 31 rinkėjas.

Preliminariais rinkimų komisijos duomenimis, prieš pasiūlymą pripažinti rusų kalbą valstybine iš viso balsavo kiek daugiau nei 75 proc. referendume dalyvavusių rinkimų teisę turinčių Latvijos rinkėjų.

Didžioji dauguma antro pagal dydį Latvijos miesto Daugpilio gyventojų šeštadienį vykusiame referendume balsavo už tai, kad rusų kalba būtų antra valstybine kalba kaimyninėje valstybėje.

Latvijos Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, už rusų kalbos paskelbimą valstybine pasisakė 34,419 tūkst. arba 85,15 proc. Daugpilio gyventojų, kurių daugumą sudaro rusakalbiai.

Daugpilio rajone už rusų kaip antrą valstybine kalbą Latvijoje balsavo 6470 arba 65,79 proc. rinkėjų.

Taip pat rytinėje Latvijos dalyje esančiame Rezeknės mieste rusų kalbos paskelbimą valstybine savo balsais parėmė 11,395 tūkst. arba 60,29 proc. šiame mieste registruotų rinkėjų. Rezeknės rajone, preliminariais duomenimis, už rusų kalbos pripažinimą valstybine balsavo 55,22 proc. rinkėjų.

Su Rusija besiribojančiame Zilupės rajone už tai, kad rusų kalba taptų valstybine, balsavo 1324 rinkėjai arba 90,25 proc. visų šio rajono rinkėjų.

Tai - didžiausias rinkėjų skaičius Latvijoje dalyvavęs referendumuose per visą nepriklausomybės laikotarpį. Iki šiol daugiausiai rinkėjų - 1,010,906 arba 71,49 proc. - dalyvavo 2003 metais Latvijoje vykusiame referendume dėl narystės Europos Sąjungoje.


Šiame straipsnyje: referendumasrusų kalbaLatvija

NAUJAUSI KOMENTARAI

RM

RM portretas
Pinigai išmesti į balą, vėl ruskelių dėka. Gal čia toks ivanuškų planas?

valdas

valdas portretas
jums broliai Latviai tai buvo sunkus isbandymas didieji deje labai nori sunaikinti mazus bukit tvirti ir musu kallbos isliks

mizantropas

mizantropas portretas
be abejo, čia yra ruskių plano dalis. Jie galvoja ir latvius spausti, kaip lenkpalaikiai spaudžia lietuvius. Visa laimė mūsų dar yra nemažai.Ir prieš lenkus atsilaikysime, nes jie neturi jokių kontrargumentų- lietuviai lenkijoje ypatingai sunkioje būklėjė, todėl tuos visus lenkus tik į cypę reikia sodinti. O latviams yra daug sunkiau, bet ir jie atsilaikė, štai ką gali maža šalis ir didi tauta. Ruskiai nori praplėsti savo valdas, bet negali, todėl sumanė rusifikuoti Latviją. O tada kelias atviras. Tik kyla klausimas - tai ko tie ruskiai negrįžta į savo pažadėtąją žemę? Putinas jų laukia ir vis nesulaukia. Tai ir yra dar viena plano dalis - ardyti svetimą valstybę iš vidaus, todėl ta ruskių armija ir sėdi Latvijoje, negrįžta rusijon, nors, gal ir nelabai trokšta ten atsidurti.
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių