Dalai Lama: „vidurio kelias“ tebėra geriausias Tibetui

Tremtyje gyvenantis Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama trečiadienį pareiškė nekeisiantis savo neprievartinės kovos dėl didesnės Tibeto autonomijos, nors Pekinas jį kaltina sukursčius neramumų bangą.

Nuo praeitų metų pradžios iš viso 34 tibetiečiai, tarp jų daug budistų vienuolių, mėgino nusižudyti susidegindami Kinijos regionuose, turinčiuose dideles šios etninės grupės bendruomenes, protestuodami prieš centrinės Pekino valdžios politiką.

Kaip pranešama, daugelis šių protestuotojų, kritikuojančių Pekiną dėl represijų prieš tibetiečių kultūrą, mirė nuo smarkių nudegimų.

Pekinas ne kartą kaltino Dalai Lamą kurstant susideginimus, siekiant atskirti didelį Himalajų kalnų regioną nuo Kinijos, tačiau šis tokius kaltinimus neigia.

„Pastaruoju metu padėtis tapo labai labai sunki, tačiau mūsų pozicija - nesikeičia“, - Dalai Lama sakė per Pasaulio Nobelio taikos premijos laureatų susitikimą.

„Nepriklausomybė, visiška nepriklausomybė yra nereali - dėl to negali būti jokių klausimų“, - pridūrė Tibeto budistų dvasinis vadovas, sakydamas, kad jo siūlomą neprievartinį „vidurio kelią“, siekiant pokyčių iš Pekino, iki šiol palaiko 90 proc. tibetiečių.

„Taigi galime tęsti“, - jis sakė spaudos konferencijoje po susitikimo.

Indijoje veikianti Tibeto egzilinė vyriausybė tebėra pasiryžusi „reikšmingiems pokalbiams“ su Kinijos vyriausybe dėl „reikšmingos autonomijos“ tibetiečio mažumai, pažymėjo Dalai Lama.

Per naujausią incidentą praeitą savaitę du jauni tibetiečiai susidegino Abos apygardoje kalnuotoje Sičuano provincijoje, pranešė užsienyje veikiančios tibetiečių teisių organizacijos.

Kinija ėmėsi griežtų saugumo priemonių, kad nuslopintų rusenančius neramumus tibetiečių gyvenamuose regionuose nuo 2008 metų, kai Tibeto sostinėje Lhasoje kilo kruvinos riaušės prieš kinų valdymą, persimetusios į kaimyninius regionus.

Daugelis Kinijoje gyvenančių tibetiečių skundžiasi, kad persekiojama jų religija ir palaipsniui griaunama jų kultūra, o prie to smarkiai prisideda etninių kinų antplūdis į jų tėvynę.

Kinija neigia vykdanti kokias nors represijas ir sako, kad Pekinas siekia pagerinti tibetiečių gyvenimą, daug investuodamas į infrastruktūrą, mokyklas, būstų statybą ir skatindamas ekonomikos augimą.

12 Nobelio taikos premijos laureatų, tarp jų Pietų Afrikos Respublikos vyskupas Desmondas Tutu, paragino Kinijos prezidentą atnaujinti derybas su Dalai Lama, tačiau tibetiečių dvasinis lyderis sakė, kad iki šiol derybos nedavė vaisių.

„Kai kada apibūdinu totalitarinius režimus kaip neturinčius ausų, tik burną“, - Dalai Lama juokdamasis sakė susitikimo dalyviams.

Kinijos pareigūnai tik „mums pamokslauja, niekada rimtai neįsiklauso“ ir pyksta, kai „neatsakinėju tik “taip ministre", pridūrė jis.

Dalai Lama taip pat pabrėžė, jog dešimtmečius trunkančioje kovoje reikalinga kantrybė.

„Kai kada žmonėms susidaro įspūdis, kad kai kurios krizės ištiko labai neseniai, - aiškino jis. - Susitikau su kai kuriais kinais. Jie nusivylę. Labai Priešiški. Tada pasakoju jiems ilgas istorijas... 60 metų istorijas. Tada jie supranta - Tibeto klausimas iš tikrųjų labai, labai painus.“