- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį pasiūlė ambicingą planą per ateinančius dvejus metus surengti 13 Europos Sąjungos viršūnių susitikimų, siekiant įlieti gyvybės Bendrijai po „Brexit“ sukrėtimo ir virtinės kitų nesėkmių.
ES viršūnių susitikimus koordinuojantis D. Tuskas derybų planą pristatė praėjus kelioms savaitėms po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) paragino smarkiai reformuoti ES.
Planas pristatytas po D. Tusko konsultacijų su 28 ES lyderiais dėl būsimų reformų. Jų būtinybę išryškino visą pasaulį sukrėtęs Didžiosios Britanijos sprendimas trauktis iš Bendrijos, priimtas 2016 metų birželį vykusiame referendume.
Susitikimų grafikas pradedamas ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje numatytomis derybomis. Jis apima iki 2019 metų birželio suplanuotus reguliarius ES viršūnių susitikimus ir neformalias diskusijas, skirtas konkrečioms temoms aptarti.
Tarp suplanuotų derybų – ir specialus ES viršūnių susitikimas Rumunijoje, įvyksiantis kelios savaitės po 2019-ųjų kovą numatyto Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš bloko, taip pat ateinančiais metais įvyksiantis specialus saugumo susitikimas Vienoje.
27 ES valstybių lyderiai dar pernai sutarė, kad Bendrijai reikia esminių pokyčių, o šių metų gegužę Prancūzijos prezidentu išrinktas E. Macronas suteikė impulsą šiam procesui.
„Mane labai džiugina jūsų noras paspartinti mūsų darbą ir išsklaidyti bejėgiškumo jausmą“, – rašė D. Tuskas kvietime ES lyderiams į ketvirtadienį prasidėsiančias dviejų dienų derybas.
„Atsižvelgiant į mano konsultacijas... aišku, kad taip pat esama noro pagyvinti ir pagerinti mūsų darbą – be kita ko, pasitelkiant naujas idėjas“, – rašė jis.
D. Tuskas pabrėžė, kad derybos gali vykti tarp visų 28 dabartinių ES narių, įskaitant Didžiąją Britaniją, arba dalyvaujant tik 27 narėms – „tai priklausys nuo svarstomo klausimo“.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, be kita ko, siūlo keisti viršūnių susitikimų darbo metodą, atsisakant tradicinio konsensuso principo ir sudarant galimybę lyderiams atvirai nesutarti.
Valstybių narių politiniai nuomonių skirtumai bus fiksuojami vadinamuosiuose sprendimų paaiškinimuose (decision notes), nors iki šiol laikytasi tradicijos rūpestingai dangstyti nesutarimus.
„Noriu pasiūlyti metodą, kuris būtų skirtas spręsti realias problemas“, – rašė D. Tuskas savo laiške.
Naujasis metodas „informuos apie mūsų nesutarimus, tiksliai apibūdinant konflikto esmę, todėl mes galėsime surengti rimtų politinių diskusijų“, pažymėjo D. Tuskas.
Proveržio dėl „Brexit" nebus?
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį perspėjo Britaniją nesitikėti jokio proveržio dėl „Brexit“ šią savaitę įvyksiančiame Europos viršūnių susitikime, pareikšdamas, kad Londonas turi pirmiausia pateikti konkretesnių pasiūlymų.
Ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje susitinkantys 27 ES šalių lyderiai turėtų nuspręsti mažiausiai iki gruodžio atidėti sprendimą, ar derybose dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Bendrijos padarytos pažangos pakanka, kad būtų galima pereiti prie jų ateities santykių.
Augant būgštavimams, kad Didžiajai Britanijai gali nepavykti laiku susitarti dėl jos išstojimo iš Bendrijos, Londonas turėjo vilties, kad padėtį pataisys būsimasis viršūnių susitikimas, kuriame ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) turėtų pabandyti apginti savo šalies pozicijas per darbo vakarienę.
Britanija iš ES turi išstoti 2019 metų kovą, tačiau derybos privalo būti baigtos maždaug per metus, kad ES nacionaliniai parlamentai turėtų laiko ratifikuoti „Brexit“ sutartį.
„Rytoj nesitikiu jokio proveržio – mums reikia tikrai sunkiai dirbti nuo spalio iki gruodžio mėnesio, kad galėtumėme užbaigti vadinamąjį pirmąjį (derybų) etapą ir pradėti derybas dėl mūsų santykių su JK ateities“, – pareiškė D. Tuskas.
Per penkis derybų etapus derybininkams pavyko šiek tiek pasistūmėti į priekį, tačiau iki šiol neišspręsti pagrindiniai nesutarimai trimis prioritetiniais klausimais: dėl Britanijos finansinių įsipareigojimų Briuseliui, Britanijoje gyvenančių ES piliečių teisių ir Airijos Respublikos sausumos sienos su JK priklausančia Šiaurės Airija statuso.
Britanija siekia, kad Briuselis pripažintų derybose pasiektą pažangą, ypač po praėjusio mėnesio T. May kalbos Florencijoje, kurioje ji pažadėjo, kad po „Brexit“ nė viena kita šalis neturės ES mokėti daugiau arba gauti mažiau.
Tačiau ES lyderiai ir pareigūnai tvirtina, kad Londonas turėtų paversti savo gerus norus konkrečiais įsipareigojimais.
„Esu visiškai įsitikinęs, kad vis dar įmanoma užbaigti pirmąjį etapą gruodį, bet tam, tiesą sakant, mums reikia konkretesnių pasiūlymų iš britų“, – sakė D. Tuskas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Lavrovas: Šveicarija – atvirai priešiška šalis
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Šveicarija negali surengti taikos konferencijos dėl karo Ukrainoje, nes ji iš neutralios valstybės virto „atvirai priešiška“. ...
-
V. Zelenskis NATO: Ukrainai reikia mažiausiai septynių sistemų „Patriot“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šaliai reikia mažiausiai septynių oro gynybos sistemų „Patriot“, ir paragino NATO vadovus paskubinti ginkluotės tiekimą sunkumų patiriančioms ukrainieči...
-
J. Bidenas sukėlė nuostabą pasakęs, kad jo dėdės kūną galbūt suvalgė kanibalai9
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sukėlė nuostabą, užsiminęs kad Naujosios Gvinėjos saloje kanibalai galėjo suvalgyti jo dėdės kūną, kai Antrojo pasaulinio karo metu buvo numuštas lėktuvas, kuriuo jis skrido. ...
-
Kinija sako sukūrusi naują karinį kibernetinį korpusą1
Kinija penktadienį paskelbė, kad sukūrė naują karinį kibernetinį korpusą, sakydama, kad tai sustiprins Pekino gebėjimą „kovoti ir laimėti“ karus. ...
-
J. Stoltenbergas: NATO šalys sutinka atsiųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų
NATO šalys sutiko suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant pažangių sistemų Rusijos atakoms atremti, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. ...
-
„Eurovizija“ sulaukė daugiau kaltinimų: paaiškino sprendimo priežastis6
Internete pasipylė kritika Eurovizijos organizatoriams, mat jie leidžia Izraelio atstovei Eden Golan dalyvauti dainų konkurse, esant tokiai politinei situacijai. Tiesa, tiesioginį nepasitenkinimą iš žmonių gavo ir pati atlikėja – už dalyv...
-
Balandžio orų išdaigos: sniegas – nauja realybė?2
Lietuvai kitą savaitę sinoptikai prognozuoja šlapdribą, o kai kur ir sniegą, o štai Balkanų gyventojai jau išsitraukė žiemines striukes. Kai kur orai pasikeitė drastiškai – per vieną parą temperatūra nukrito nuo bev...
-
Žiniasklaida: JAV tenka 70 proc. užsienietiškų detalių, rastų Rusijos raketose6
Rusijos raketose, kuriomis priešas atakuoja Ukrainą, randama užsienietiškų komponentų. 70 proc. šių detalių tenka JAV kompanijoms. ...
-
Žvalgybos atstovas pakomentavo mėginimą pasikėsinti į V. Zelenskį
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. ...
-
A. Blinkenas: JAV neįsitraukusios į jokią puolamąją operaciją4
Jungtinės Valstijos „nėra įsitraukusios į jokią puolamąją operaciją“, penktadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųj...