D. Trumpas Šiaurės Korėjai: karinis sprendinys – užtaisytas ir parengtas

„Kariniai sprendiniai dabar visiškai paruošti, užtaisyti ir parengti, jeigu Šiaurės Korėja pasielgtų neprotingai. Tikėkimės, (tos šalies lyderis) Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) ras kitą kelią!“ – sakoma D.Trumpo „Twitter“ žinutėje.

JAV prezidento tviterinis pareiškimas dar labiau sugriežtino ir taip karingą D.Trumpo retoriką bendraujant su Kim Jong Unu dėl Šiaurės Korėjos ginklavimosi programos, o Pekinas kreipėsi į abiejų šalių lyderius švelninti savo karštus keitimusis nuomonėmis.

Kalbos – nepakankamai griežtos?

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį pakartojo, kad prieš Šiaurės Korėją bus nukreipta „ugnis ir įtūžis“, jeigu ši šalis toliau grasins Amerikai, ir pareiškė, kad jo griežtos kalbos galbūt „nebuvo pakankamai griežtos“.

Vis dėlto JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas) vėliau atrodė šiek tiek atsitraukęs nuo savo viršininko aštrios retorikos. Jis pripažino, kad potencialus karas būtų „katastrofinis“ ir pridūrė, kad diplomatinės pastangos išspręsti Šiaurės Korėjos branduolinę krizę duoda rezultatų.

JAV prezidentas ketvirtadienį perspėjo Šiaurės Korėją, kad ji turėtų „labai, labai nerimauti“ dėl jos laukiančių pasekmių, jei svarsto pulti jo šalį. Kiek anksčiau Pchenjanas pagrasino, kad ruošiasi paleisti balistinių raketų Ramiajame vandenyne esančio Guamo link.

Respublikonas nesutiko su kritika jo antradienio pareiškimo apie „ugnį ir įtūžį“ atžvilgiu ir sakė, kad Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) režimas grasina tiek Vašingtonui, tiek jo sąjungininkams.

„Atėjo metas, kad kažkas užstotų šios šalies žmones ir kitų šalių žmones. Taigi, galbūt tas pareiškimas nebuvo pakankamai griežtas“, – pareiškė D.Trumpas.

Antradienį savo golfo klube Naujajame Džersyje besiilsintis prezidentas, reaguodamas į žiniasklaidos pranešimus, kad režimui pavyko pasigaminti mažų gabaritų branduolinių kovinių galvučių, paskelbė minėtą griežtą pareiškimą. Vos keliomis valandomis vėliau Šiaurės Korėja dar labiau padidino įtampą, pareiškusi, kad svarsto galimybę smogti JAV strateginiams kariniams objektams Ramiojo vandenyno saloje Guame.

Ramiajame vandenyne esanti vos 540 kv. km ploto atoki Guamo sala yra svarbus JAV karinis priešakinis postas. Joje esama įvairių karinių objektų, tarp jų didelė Andersono oro pajėgų bazė ir Guamo karinio laivyno bazė, taip pat laikoma apie 6 000 amerikiečių karių.

Pchenjano tvirtinimu, savo planu taikytis į salą, kurioje esama strategiškai svarbių JAV karinių objektų, jis siekia „pasiųsti svarbų perspėjimą“, kad Jungtinių Valstijų lyderį, „neturintį sveiko proto“, įmanoma paveikti „tik absoliučia jėga“.

Į tokį Šiaurės Korėjos pareiškimą D.Trumpas atsikirto dar karščiau.

„Jei Šiaurės Korėja padarys kažką panašaus; ar tiesiog pagalvos užpulti kažką, ką mylime, kam atstovaujame ar kas yra mūsų sąjungininkas, jie gali labai, labai nerimauti“, – pareiškė prezidentas, lydimas JAV viceprezidento Mike'o Pence'o (Maiko Penso).

„Ir turėtų nerimauti... nes jiems nutiks tokių dalykų, kokių jie nė neįsivaizdavo esant įmanoma“, – pridūrė jis.

Toks žodžių karas dėl Pchenjano branduolinės ir raketinės programų kelia būgštavimų, kad kuriai nors šaliai žengus neapgalvotą žingsnį Korėjos pusiasalis ir aplinkinės teritorijos gali susidurti su katastrofiškomis pasekmėmis.

„Tegul Šiaurės Korėja susiima“

Pchenjano ir Vašingtono santykiai jau keletą pastarųjų mėnesių ritasi žemyn dėl vis naujų Kim Jong Uno režimo raketų bandymų. Šiaurės Korėja liepą išbandė dvi tarpžemynines balistines raketas (ICBM), kurios, ekspertų teigimu, gali pasiekti JAV žemyninę teritoriją ar netgi Niujorką.

Regionas patiria „miniatiūrinę Kubos raketų krizę“, naujienų agentūrai AFP sakė Seule įsikūrusio universiteto „Yonsei“ profesorius Johnas Delury (Džonas Deleris).

Tuo tarpu Pentagono vadovas J.Mattisas, sakydamas kalbą viename renginyje Kalifornijoje, teigė, kad jo pareiga ir atsakomybė – turėti parengtų karinių variantų, „jei jų prireiktų“, bet pabrėžė, kad šiuo metu JAV yra susitelkusios į diplomatines pastangas.

„Amerikiečių pastangos yra daugiausia diplomatinės; turime diplomatinį pasisekimą, pelnome diplomatinių rezultatų, ir noriu, kad dabar tokia padėtis išliktų“, – teigė jis.

„Karo tragedija yra puikiai žinoma, ir nereikia kito apibūdinimo, kaip tik fakto, kad jis būtų katastrofinis“, – pridūrė J.Mattisas.

J.Mattisas nedetalizavo, kokius diplomatinius rezultatus jis turėjo galvoje, tačiau Jungtinių Tautų Saugumo Taryba praėjusį savaitgalį priėmė naują sankcijų paketą dėl Pchenjano ginklavimosi programų. Skurdžiai valstybei buvo uždrausta eksportuoti akmens anglis, geležį ir jos rūdą, šviną ir jo rūdą, taip pat žuvį ir jūrų gėrybes.

Šios JAV inicijuotos priemonės buvo priimtos vienbalsiai, taigi, tai galima laikyti Vašingtono diplomatine pergale. Sankcijoms, kurios Pchenjanui kasmet gali kainuoti po 1 mlrd. dolerių, pritarė netgi Kinija, pagrindinė jo sąjungininkė ir ekonomikos rėmėja, bei Rusija, paprastai blokuojanti tokias priemones.

D.Trumpas savo ruožtu paneigė, kad jo administracija siunčia nevienareikšmiškas žinutes, ir pareiškė, jog Vašingtonas tebėra nusiteikęs derėtis.

JAV vadovas taip pat pareiškė, jog pagrindinis Pchenjano diplomatinis sąjungininkas Pekinas galėtų „daug daugiau padaryti“, kad priverstų Kim Jong Uną atsisakyti savo branduolinių ginklų ir raketų programų.

„Štai ką jums pasakysiu: tegul Šiaurės Korėja susiima, arba jie pateks į tokią bėdą, su kokia susidūrė vos kelios šalys šiame pasaulyje, gerai?“ – pridūrė jis.

Neįprastas detalumas

Tuo tarpu Šiaurės Korėjos strateginių raketinių pajėgų vadas generolas Kim Rak Gyomas (Kim Rak Gjomas) pareiškė, kad D.Trumpo pastabos apie „ugnį ir įniršį“ buvo „didelė nesąmonė“, pareigūną citavo oficiali Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).

„Tvirtas dialogas neįmanomas su tokiu vyruku, neturinčiu sveiko proto“, – pridūrė jis.

Pasak generolo, kariuomenė užbaigs savo planą dėl Guamo iki rugpjūčio vidurio ir pateiks jį svarstyti šalies vadovui Kim Jong Unui.

Neįprastai detaliame pranešime sakoma, kad vienu metu bus paleistos keturios raketos, kurios praskris virš Japonijos Šimanės, Hirošimos ir Kočio prefektūrų.

Anot Pchenjano, iš viso jos skristų 17 min. 45 sek. ir įveiktų beveik 3 360 km kelią. Raketos nukristų už 30–40 km nuo Guamo – prie pat teritorinių JAV vandenų. tarpžemynines balistines raketas

Japonija, kuri jau anksčiau yra žadėjusi numušti Pchenjano raketas, keliančias grėsmę šalies teritorijai, ketvirtadienį pareiškė „nebegalinti toleruoti“ Šiaurės Korėjos provokacijų.

Analitikų teigimu, jei Šiaurės Korėja iš tiesų paleistų raketų Guamo link, JAV susidurtų su dilema. Jeigu amerikiečiai nemėgintų numušti tų raketų, jos kariuomenė prarastų patikimumą, o Pchenjaną tai padrąsintų surengti pilno pajėgumo ICBM bandymą.

Tačiau jei amerikiečių kariškiai pamėgintų perimti korėjiečių balistines raketas ir bent viena jų pasiektų savo galutinį tikslą, nukentėtų pasitikėjimas JAV priešraketinės gynybos efektyvumu.

A.Merkel – prieš karinės jėgos panaudojimą

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) penktadienį pareiškė smerkianti bet kokį jėgos panaudojimą sprendžiant konfliktą su Šiaurės Korėja, JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) pareiškus, kad JAV kariuomenė „užtaisyta ir parengta“.

„Neįsivaizduoju karinio sprendimo šiam konfliktui, veikiau reikalingas nuoseklus darbas, kokį matėme Jungtinių Tautų Saugumo taryboje“, – žurnalistams sakė A.Merkel.

„Vokietija intensyviai dalyvaus rengiant tokius sprendimus, kurie nėra kariniai, be to ir aštresnė retorika nėra geras atsakas“, – sakė ji, paklausta apie D.Trumpo naujausias „Twitter“ žinutes, susijusias su Šiaurės Korėja.

A.Merkel prašo „artimiau bendradarbiauti“, siekiant atslūgstančios įtampos regione „ypač iš JAV ir Kinijos pusės, tačiau ir iš Pietų Korėjos bei Japonijos“.

Vokietijos vyriausybė savaitės pradžioje paragino tiek Vašingtoną, tiek branduoliniu ginklu apsiginklavusį Pchenjano režimą „susilaikyti“, kai abi pusės apsisvaidė apokaliptiniais grasinimais, aštrėjant žodžių karui.

Berlynas išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl situacijos eskalavimo ir paskatino tarptautinę bendruomenę „nuodugniai taikyti“ naujausias Šiaurės Korėjai skirtas ir Saugumo Tarybos patvirtintas sankcijas.

S.Lavrovas perspėja apie pavojus

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį perspėjo, kad įtampos eskalavimas tarp Jungtinių Valstijų ir Šiaurės Korėjos kelia „labai didelius“ pavojus, kai pastaruoju metu tarp Vašingtono ir Pchenjano vyksta tikras žodžių karas.

„Mano nuomone, pavojai labai dideli; ypač atsižvelgus į tą retoriką: aidi tiesioginiai grasinimai panaudoti jėga“, – kalbėjo S.Lavrovas jaunimo forume „Prasmių teritorija“ (Teritorija smyslov) penktadienį Vladimiro srityje į rytus nuo Maskvos.

Rusijos UR ministras neužsiminė apie naujausią D.Trumpo frazę, kad JAV kariuomenė yra „užtaisyta ir parengta“ tam atvejui, jei Šiaurės Korėja žengtų klaidingą žingsnį. Jis pažymėjo, kad Maskva nerimaudama stebi abiejų pusių pareiškimus, ypač Vašingtono retoriką apie prevencinę karinę veiklą.

Anot S.Lavrovo, pirmą žingsnį šioje JAV ir Šiaurės Korėjos priešpriešoje turi žengti būtent Vašingtonas, nes JAV yra galingesnė valstybė.

„Manau, kai reikalai priartėja iki muštynių, pirmąjį žingsnį tolyn nuo pavojingos ribos turi žengti tas, kuris stipresnis ir protingesnis“, – sakė jis.

Pasak S.Lavrovo, Rusija kartu su Kinija yra pasiūliusios labai protingą „dvigubo užšaldymo planą“.

„Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) užšaldo bet kuriuos branduolinius bandymus, bet kuriuos raketų paleidimus, o JAV ir Pietų Korėja įšaldo stambaus masto karines pratybas, kuriomis Šiaurės Korėja pasinaudoja kaip pretekstu bandymams atlikti“, – sakė S.Lavrovas.