D. Trumpas pristatė ambicingus investicijų į Amerikos infrastruktūrą planus

Naujoji infrastruktūros iniciatyva numato 200 mlrd. JAV dolerių viešojo sektoriaus investicijas į infrastruktūrą, kurios turėtų paskatinti valstijas ir privačius investuotojus investuoti dar 1,3 trln. JAV dolerių į Jungtinių Valstijų kelių, tiltų ir oro uostų atnaujinimą.

„Tai bus labai svarbi savaitė infrastruktūrai, – pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D. Trumpas. – Po to, kai taip kvailai Artimuosiuose Rytuose išleidome 7 trln. JAV dolerių, atėjo laikas pradėti investuoti į MŪSŲ šalį !“

JAV prezidento administracijos atstovai sako, kad šis siūlomas planas reiškia, kad vėl dėmesys yra sutelkiamas į nacionalinius prioritetus. 50 mlrd. JAV dolerių numatoma skirti modernizuoti infrastruktūrai kaimo vietovėse, kur daug rinkėjų balsavo už D. Trumpą per prezidento rinkimus.

Taip pat siekiama pašalinti biurokratines kliūtis statyboms, kaip įvairūs aplinkosauginio saugumo vertinimai bei reikalavimas gauti daugiau nei vienos agentūros leidimą, nurodo Baltieji rūmai.

JAV administracijos planas taip pat numato ir 100 mlrd. JAV dolerių vertės skatinimo priemonių programą, kad „būtų pritrauktos papildomos lėšos iš valstijų, vietos valdžios institucijų ir privataus sektoriaus“.

Pirmadienį JAV administracija taip pat pradės sunkų derybų procesą dėl 2019 metų federalinio biudžeto, nes neseniai sumažinti mokesčiai ir išlaidų įsipareigojimai grasina dar labiau išpūsti JAV valstybės skolą. Dienraštis „The Washington Post“ skelbia, kad D. Trumpo administracija ketina atsisakyti ilgalaikio respublikonų tikslo per dešimtmetį subalansuoti federalinį biudžetą.

JAV administracijos pateiktus investicijų į infrastruktūrą pasiūlymus dabar svarstys Kongresas. D. Trumpas šią savaitę turėtų susitikti su respublikonų ir demokratų įstatymų leidėjais, kad aptartų konkuruojančius prioritetus.

Tvarus kelias?

JAV administracijos investicijų į infrastruktūrą planai neabejotinai sukels nerimą tiems, kas pasisako už griežtesnę biudžeto politiką bei prieš mokesčių mažinimą ir tolesnį biudžeto deficito didinimą.

Baltųjų rūmų biudžeto reikalų direktorius Mick Mulvaney (Mikas Malvanis), buvęs Respublikonų partijos įstatymų leidėjas, sako, kad šios administracijos biudžeto planai atspindi atsakingą valdymą.

„Kaip ir kiekviena amerikiečių šeima, šis biudžetas atspindi sunkius pasirinkimus: finansuok tai, ką privalai, karpyk ten, kur gali, ir mažink tai, ką skolinies, – sakė jis. – Būtent gerbdami Amerikos žmonių sunkų darbą mes efektyviai ir atskaitingai leidžiame jų mokesčių dolerius.“

Tuo tarpu „Berenberg Capital Markets“ vyriausiasis ekonomistas JAV ekonomikos klausimais, Mickey Levy (Mikis Levis) pirmadienį pareiškė, kad išlaidų planai rodo, kad Jungtinės Valstijos eina netvariu keliu.

„Šis biudžeto teisės aktas akivaizdžiai didina federalinės vyriausybės išlaidas tuo metu, kai ... mokesčių surinkimas auga, tačiau deficitas jau yra didelis, skola yra didžiulė ir toliau auga. Tokiame kontekste didesnės deficitinės išlaidos yra finansiškai neatsakingos“, – sakė jis.

„JP Morgan“ skaičiuoja, kad ateinančiais finansiniais metais JAV biudžeto deficitas padidės iki 5,4 proc. BVP, o tai bus didžiausias kada nors istorijoje ne recesijos metu fiksuojamas biudžeto deficitas. Didesnis deficitas buvo tik pasaulinės krizės metu.