D. Trumpas po audringų pirmųjų metų ragina laikytis vienybės

Po pirmųjų savo valdymo metų, kuriuos temdė pyktis, susipriešinimas ir skandalai, per bendrą Kongreso sesiją sakydamas svarbiausią metų kalbą, jis ragino būti „viena Amerikos šeima“.

Bene labiausiai Amerikos visuomenę skaldantis prezidentas stengėsi atkreipti dėmesį į stiprią „Trumpo ekonomiką“ ir pabrėžtinai ragino sausakimšą Kongreso salę priimti griežtus imigracijos suvaržymus.

„Šįvakar raginu visus mus atidėti į šalį nesutarimus ir rasti bendrą pagrindą, sutelkti vienybę, reikalingą, kad tesėtume (pažadą) žmonėms, kuriems buvome išrinkti tarnauti“, – sakė jis.

„Šįvakar noriu pakalbėti apie tai, kokią ateitį turėsime ir kokia Valstybė būsime. Visi mes drauge, kaip viena komanda, viena tauta ir viena Amerikos šeima“, – sakė jis.

D. Trumpo kalbos pradžios tonas buvo neįprastai taikinamas, tačiau jis nežadėjo jokių kompromiso dėl savo tikslo mažinti imigraciją ir tvitino, kad ji yra daugybės socialinių bėdų priežastis.

Prezidentas paminėjo virtinę užsienio politikos klausimų. Per vieną emocingą akimirką jis atkreipė dėmesį į kojos netekusį perbėgėlį iš Šiaurės Korėjos Ji Seong Ho (Či Song Ho), kuris, plojant atsistojusiems klausytojams, iškėlė į orą savo ramentą.

D. Trumpas perspėjo, kad beatodairiškos Pchenjano branduolinės ambicijos gali jau „labai greitai“ sukelti grėsmę JAV teritorijai, taip pat akcentavo geopolitinius iššūkius, metamus didžiųjų varžovių – Kinijos ir Rusijos.

Tačiau D. Trumpo metiniame pranešime, kuris truko 1 val. 20 min. ir buvo trečias pagal ilgumą per visą tokių kalbų istoriją, vienareikšmiškai dominavo vidaus politikos klausimai.

Auditorijoje dešimtys demokratų kalbos klausėsi sukryžiavę rankas. Kai kurie jų vilkėjo juodai, taip reikšdami pagarbą seksualinio priekabiavimo aukoms, o kai kurie buvo su drugelio pavidalo lipdukais, demonstruodami paramą imigrantams. Šie du socialiniai klausimai labiausiai jaudino Ameriką D. Trumpo valdymo metu.

Melania grįžo į viešumą

Auditorijoje taip pat buvo D. Trumpo šeimos narių, tarp jų – pirmoji ponia Melania (Melanija), nelydėjusi savo vyro į neseniai Šveicarijos kalnų kurorte Davose vykusį Pasaulio ekonomikos forumą, nors buvo planuota, kad ji ten vyks.

Pirmoji ponia su savo vyru viešumoje nesirodė nuo pat anksčiau šį mėnesį pasirodžiusių pranešimų, esą prezidentas pornofilmų aktorei Stormy Daniels (Stormi Daniels) sumokėjo pinigų, kad ši tylėtų apie jųdviejų romaną. Baltieji rūmai tai neigia.

Sulaužydami tradiciją, sutuoktiniai į Kapitolijų atvyko atskirai, nes, kaip sakė pirmosios ponios atstovė Stephanie Grisham (Stefani Grišam), Melania lydėjo svečius.

Prezidentų metiniai pranešimai – Amerikos politinio kalendoriaus akcentas – ilgainiui prarado dalį savo poveikio ir gyvumo.

Tačiau ši geriausiu vakaro laiku transliuojama kalba, kurią stebi iki 40 mln. amerikiečių, vis tiek buvo kartą per metus gauta proga D. Trumpui kreiptis į tautą ir pataisyti nusmukusį populiarumą. Šiuo metu prezidentą remia apie 40 procentų amerikiečių.

Siekdamas išjudinti savo rinkėjus, D. Trumpas daug kalbėjo apie imigracijos reformos būtinybę. Opozicijai nepasitenkinimą sukėlė prezidento užuominos, kad imigrantai yra atsakingi už nusikalstamumo ir ekonominės įtampos didėjimą JAV, taip pat jo pareiškimai apie „grandininę migraciją“.

Pasak prezidento, dešimtmečius dėl „atvirų sienų ... narkotikai ir gaujos plūdo“ į JAV. D. Trumpas dar kartą paragino pastatyti JAV pasienyje sieną, kurios Kongresas vis dar nefinansuoja.

„Jie leido milijonams mažai apmokamų darbininkų konkuruoti dėl darbo ir atlyginimų su neturtingiausiais amerikiečiais. Tragiškiausia, (kad) jie nulėmė daugelio nekaltų gyvybių netektį“, – sakė prezidentas.

Tarp svečių, kurie drauge su pirmąja ponia klausėsi prezidento metinio pranešimo, buvo dvi poros, kurių dukteris nužudė salvadoriečių gauja MS-13.

„Jungtinės Valstijos yra užjaučianti šalis, – sakė D. Trumpas. – Bet kaip Jungtinių Valstijų prezidentas esu ištikimiausias Amerikos vaikams, sunkumus išgyvenantiems Amerikos darbininkams ir Amerikos užmirštoms bendruomenėms, labiausiai užjaučiu juos ir nuolat rūpinuosi jais.“

„Volstrito Donas“

71 metų nekilnojamojo turto magnatas ir realybės televizijos žvaigždė taip pat labai gyrė ilgą akcijų kilimą Volstryte ir gerėjančius augimo rodiklius – tai, ką Baltieji rūmai vadina „Trumpo pakilimu“ (Trump bump).

„Vertybinių popierių rinka fiksavo rekordą po rekordo ir laimėjo 8 trln. dolerių (6,46 trln. eurų) vertės“, – sakė jis, nors antradienį akcijos patyrė didžiausią kritimą per pastaruosius aštuonis mėnesius.

D. Trumpas kalbėjo ne vien apie JAV ekonominius reikalus. Jis ragino užtikrinti „teisingą prekybą“ ir pareiškė, kad „ekonominės kapituliacijos laikai baigėsi“.

„Amerika taip pat galiausiai užvertė puslapį dėl dešimtmečius (sudarinėtų) neteisingų prekybos susitarimų, kuriais buvo paaukotas mūsų klestėjimas ir nustumtos mūsų kompanijos, mūsų darbo vietos ir mūsų turtas – mūsų šalis neteko savo turto, bet mes jį labai greit susigrąžiname“, – sakė jis.

D. Trumpas kalbėjo ir apie terorizmą, kuris buvo centrinė jo rinkimų kampanijos žinia. Jis pažadėjo, kad Gvantanamo kalėjimas veiks toliau, nors tam nepritaria demokratai ir daugelis respublikonų.

Išreikšdamas demokratų reakciją į D. Trumpo kalbą, Joe Kennedy (Džo Kenedis), Bobby Kennedy (Bobio Kenedžio) vaikaitis, sakė, kad būtų „lengva atmesti šiuos praėjusius metus kaip chaosą, šališkumą, politiką“.

„Tačiau tai daug, daug daugiau, – sakė jis. – Ši administracija ne vien taikosi į mus ginančius įstatymus – taikomasi į pačią idėją, kad mes visi esam verti apsaugos.“

Šiaurės Korėjos ir Irano grėsmė

JAV prezidentas, antradienį skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą, dar kartą perspėjo apie Šiaurės Korėjos branduolinio arsenalo keliamą grėsmę, o jo žodžiai Vašingtone didina nerimą, kad galbūt artėjama prie konflikto.

Pastarosiomis savaitėmis JAV pareigūnai padėjo pamatus politikos atsigręžimui į strategijas, tinkamas pasaulyje, kuriame atsinaujina konkurencija tarp galingųjų valstybių tokių kaip Rusija ir Kinija.

Savo pranešime „Apie padėtį Sąjungoje“ D. Trumpas pareiškė, kad Maskva ir Pekinas meta iššūkį „mūsų interesams, ekonomikai ir vertybėms“. Tačiau griežčiausius žodžius jis skyrė Iranui ir Šiaurės Korėjai.

„Šiaurės Korėjos beatodairiškos pastangos turėti branduolinių raketų gali labai greitai sukelti grėsmę mūsų tėvynei“, – sakė D. Trumpas ir pabrėžė, kad kam lieka mažai laiko atsakyti į Pchenjano ambicijas.

„Vykdome maksimalaus spaudimo kampaniją, kad to niekada neįvyktų“, – pažymėjo prezidentas.

Dėmesys Iranui ir Šiaurės Korėjai, kurios kartu su Iraku sudarė ankstesnio JAV prezidento George'o W. Busho (Džordžo V. Bušo) apibrėžtą „blogio ašį“, atrodo, buvo specialiai akcentuotas, D. Trumpui mėginant perspėti apie naujų konfliktų grėsmę.

Be to, vienas autoritetingas Korėjos ekspertas, turėjęs daugiausiai galimybių tapti D. Trumpo ambasadoriumi Seule, atskleidė nemėginsiantis siekti šio posto ir sukritikavo prevencinio smūgio Pchenjanui idėją.

Valstybės sekretorius Rexas Tillersonas (Reksas Tilersonas) ir gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas) dėjo pastangas, kad būtų naudojama diplomatinė strategija, turinti įtikinti Šiaurės Korėjos lyderį grįžti prie derybų stalo ir susitarti dėl Pchenjano branduolio arsenalo eliminavimo.

Tačiau, kaip pranešama, kiti aukšto rango pareigūnai esą pasisako, kad Kim Jong Unui reikia „sukruvinti nosį“ – smogti jo šalies branduoliniams objektams ir parodyti, kad Jungtinės Valstijos yra nusiteikusios imtis veiksmų, bet neišprovokuoti didelio karo.

Strateginių ir tarptautinių studijų aukšto rango patarėjas Victoras Cha (Viktoras Ča), iki antradienio buvęs pagrindinis kandidatas užimti JAV ambasadoriaus postą Seule, dienraščio „The Washington Post“ paskelbtame straipsnyje šią idėją atmetė.

„Smūgis (net ir didelis) tik pavėlintų Šiaurės Korėjos raketų kūrimo ir branduolinio ginklavimosi programas, (vykdomas) giliuose nežinomuose požeminiuose objektuose, nepasiekiamuose bunkeriams griauti pritaikytoms bomboms“, – rašė jis.

Perdėta ramybė ir nuolaidžiavimas

„Smūgis taip pat tikriausiai nesumažintų (branduolinių ginklų) platinimo grėsmės ir ją veikiau padidintų“, – pridūrė analitikas ir perspėjo, kad Kim Jong Uno režimas gali mėginti parduoti branduolinių ginklų „blogiems veikėjams“ dėl pinigų arba iš keršto.

V. Cha taip pat atkreipė dėmesį, jog milijonams pietų korėjiečių ir dešimtims tūkstančių užsienyje gyvenančių amerikiečių bei JAV karių iškiltų betarpiška Šiaurės Korėjos atsakomojo smūgio grėsmė.

„Prezidentas sukeltų pavojų amerikiečių populiacijai, prilygstančiai vidutinio dydžio JAV miestui ... remdamasis prielaida, kad pamišęs ir nesuvaldomas diktatorius bus racionaliai įbaugintas JAV kinetinės jėgos demonstravimo“, – rašo V. Cha.

Pasak „The Washingon Post“, V. Cha atsisakymas pritarti prevencinio smūgio idėjai kainavo jam planuotą ambasadoriaus postą, o iš D. Trumpo kalbos galima spręsti, kad jis nenusiteikęs daryti kompromisų.

„Ankstesnė patirtis mus pamokė, kad perdėta ramybė ir nuolaidžiavimas tik skatina agresiją ir provokacijas, – teigė prezidentas. – Mums tereikia pažvelgti į iškreiptą Šiaurės Korėjos režimo pobūdį, kad suprastume, kokio pobūdžio branduolinę grėsmę jis gali kelti Amerikai ir mūsų sąjungininkams.“

D. Trumpas taip pat sugriežtino toną Irano atžvilgiu ir pažadėjo JAV palaikymą gatvės protestams prieš Teherano šiitišką režimą.

Šiuo atveju D. Trumpas irgi stengėsi pabrėžti, kad jo politika geresnė negu ankstesnio prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) ir kad buvo klaida 2009 metais neparemti Irane nesėkmingai mėgintos surengti Žaliosios revoliucijos.

„Kai Irano žmonės sukilo prieš korumpuotos diktatūros nusikaltimus, aš nebūčiau tylėjęs“, – tvirtino D. Trumpas.

„Amerika palaiko Irano žmonių narsią kovą už laisvę“, – pridūrė prezidentas, o jo žodžius palydėjo susirinkusių abejų Kongreso rūmų narių plojimai.

D. Trumpas taip pat pabrėžė laimėjimus kovoje prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS) Irake ir Sirijoje, bet perspėjo, kad kare su islamo ekstremistai „reikia nuveikti daug daugiau“.