D. Trumpas G7 prekybos derybas pavadino be galo produktyviomis

Prieš išvykdamas į Singapūrą, kur rengiamas jo susitikimas su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu, D. Trumpas griežtai paneigė, kad G7 susitikimo metu buvo daug ginčų.

„Nėra tarifų, nėra barjerų. Štai kaip turėtų būti. Ir jokių subsidijų. Aš net pasakiau „jokių tarifų“, – sakė D. Trumpas, tuo pat metu gindamas savo sprendimą įvesti importo muitus plienui ir aliuminiui.

„Buvo be galo produktyvios diskusijos dėl sąžiningos ir abipusiai naudingos prekybos būtinybės“, –sakė jis.

„Norime ir tikimės, kad kitos šalys suteiks Amerikos eksportui sąžiningą prieigą, ir kad mes imsimės visų būtinų žingsnių apsaugoti pramonę ir darbuotojus nuo nesąžiningų praktikų, kurių yra daug. Tačiau sprendžiame šiuos klausimus, lėtai, bet užtikrintai“, – pabrėžė Amerikos prezidentas.

D. Trumpo politika ardo pasaulio tvarkos pamatus

Tarptautinės institucijos, tokios kaip Jungtinės Tautos, Pasaulio prekybos organizacija (PPO) ar Didysis septynetas (G-7), Vakarų vyriausybių dešimtmečius buvo laikomos geriausiai įrankiais stiprinti taisyklėmis pagrįstą pasaulio tvarką.

Tačiau dabar, D.Trumpui užėmus Baltuosius rūmus ir paskelbus užsienio politikos šūkį „Pirmiausiai – Amerika“, o Europoje stiprėjant nacionalistiniams ir populistiniams judėjimais, šiuose pamatuose atsiveria vis platesnių plyšių.

D. Trumpas ignoravo PPO, įvesdamas muitus šios organizacijos narėms, nurėžė dalį JT finansavimui skiriamų lėšų ir vienas atvyko į Kanadoje vykstantį G-7 viršūnių susitikimą. Tokiu būdu jis pademonstravo savo paniekinamą požiūrį į organizacijas, kuriose Amerikos lyderystė kadaise buvo savaime suprantama.

„Man didžiausią nerimą kelia faktas, kad taisyklėmis pagrįstai tarptautinei tvarkai, kaip bebūtų keista, iššūkį meta ne įprasti įtariamieji, o jos pagrindinė architektė ir garantė – JAV“, – penktadienį Kvebeke sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, kitiems G-7 lyderiams laukiant atvykstant D. Trumpo.

JAV prezidento skeptiškas – arba netgi kai kuriais atvejais priešiškas – požiūris tarptautinių institucijų atžvilgiu buvo akivaizdus per jo rinkimų kampaniją. Vienu metu D. Trumpa netgi paskelbė, kad NATO karinis aljansas yra „atgyvenęs“.

„Labai nesąžininga“

Vėliau jo požiūris į NATO, bent jau skelbiamas viešai, sušvelnėjo. Tačiau praeitų metų sausį į valdžią atėjęs D. Trumpas užsipuolė PPO: anot jo, ši organizacija „mums yra „nelaimė“, o jos vykdoma tarptautinės prekybos priežiūra yra „labai nesąžininga“.

Panašūs argumentai praeitais metais buvo naudojami pateisinti JAV pasitraukimui iš Paryžiaus klimato sutarties – per ilgai trukusias derybas parengto dokumento, pasirašyto beveik visų šalių, išskyrus Siriją ir Nikaragvą.

D. Trumpo ambasadorė prie Jungtinių Tautų Nikki Haley (Niki Heili) perspėjo, kad šios pasaulinės organizacijos reiškiama kritika dėl JAV sprendimo pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine lems JT finansavimo mažinimą.

1945 metais įsteigtos Jungtinių Tautų Organizacijos būstinė yra Niujorke; be to, Vašingtono indėlis sudaro liūto dalį jos finansavime. Maždaug tuo pačiu metu pradėjo kurtis ir kitos tarptautinės organizacijos.

Šiuolaikinės PPO, turinčios daugiau kaip 160 narių, pirmtakas buvo 1948 metais pradėjęs veikti Bendrasis susitarimas dėl tarifų ir prekybos (GATT).

Tarptautinis valiutos forndas ir Pasaulio bankas išsivystė iš Breton Vudso sutarties, 1944 metais pasirašytos JAV šiaurės rytinėje Naujojo Hampšyro valstijoje. Šios organizacijos greitai tapo tarptautinės finansų sistemos pagrindiniais ramsčiais.

Pasaulio bankui tradiciškai vadovauja amerikietis, o TVF – europietis.

5-ame dešimtmetyje daugiašalės institucijos pradėjo kurtis ir kitapus Atlanto vandenyno, įskaitant Briuselyje būstinę turintį NATO aljansą. Šiam blokui priklauso JAV ir beveik visa Europa. Jos įkūrimą žymėjo Vašingtono konferencija, įvykusi 1949 metais.

Kiek vėliau buvo įkurta Europos anglių ir plieno bendrija, iš pradžių turėjusi tik šešias nares, bet ilgainiui virtusi dabartine Europos Sąjunga, kuriai priklauso 28 šalys.

Artėjantis „Brexit“

Vis dėlto šis skaičius jau ateinančiais metais turėtų sumažėti iki 27, kai iš bloko išstos Didžioji Britanija. Be to, prieš ES nukreiptos nuotaikos, paskatinusios britus balsuoti už „Brexit“ yra labai išplitusios ir kitapus Lamanšo sąsiaurio.

Italijos naujasis premjeras Giuseppe Conte (Džuzepė Kontė), per šį G-7 viršūnių susitikimą pirmąkart žengiantis į tarptautinę sceną, buvo iškeltas į valdžią euroskeptiškojo Penkių žvaigždučių judėjimo (M5S), sudariusio koaliciją su griežtai dešiniąja „Šiaurės lyga“ (Lega Nord). Šis aljansas skatino palyginimus su D. Trumpo iškilimu.

Kita vertus, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) yra tarp teigiančių, jog tarptautinės institucijos yra geriausias įrankis spręsti ginčus globalizacijos epochoje – su sąlyga, kad šios organizacijos prisitaikys ir reformuosis.

Toronto universiteto Munkų globaliųjų reikalų mokykloje dirbanti Ella Kokotsis (Ela Kokotsis) sakė, kad velionis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas (Ronas Reiganas) savo kadencijos pradžioje prieš keturis dešimtmečius irgi nesutardavo su kitais Vakarų šalių lyderiais, bet neilgai trukus rado su jais bendrą kalbą Šaltojo karo įkarštyje.

Kita vertus, dabartiniai nesutarimai atrodo gilesni.

„Jie (kiti 9-ojo dešimtmečio G-7 lyderiai) sugebėjo gana greitai integruoti Ronaldą Reaganą į savo ratą, ir jis įtikėjo kitų savo kolegų iš G-7 pažiūromis“, – E. Kokotsis sakė naujienų agentūrai AFP.

„Tačiau čia matom kitokią nuotaiką – su Trumpu viskas labai nenuspėjama“, – pridūrė ji.