Čekijoje į valdžios Olimpą grįžta komunistai?

Ar Čekijos komunistų partija (KSČM) grįš į valdžią? Daugelis čekų, pavargę nuo korupcijos ir rietenų šalies politinėje padangėje, ketina balsuoti už komunistus. Šie ragina Čekiją išstoti iš NATO.

Vyriausybės griūtis

Čekijoje po dar vienos politinės krizės skelbiami pirmalaikiai parlamento rinkimai.

Krizė šioje šalyje kilo vasaros pradžioje. Uoliu kovotoju su korupcija prisistatydavęs buvęs centro dešiniųjų koalicijos premjeras Petras Nečas birželį atsistatydino iš posto. Jo administracijos vadovė, o gal ir meilužė, kaip tvirtino čekų žiniasklaida, Jana Nagyová buvo apkaltinta įsakiusi karinei žvalgybai šnipinėti premjero žmoną Radką, taip pat stūmusi į aukštus valstybės įmonių postus sau palankius parlamento narius.

Pilietinės demokratijos partijos (ODS), kuriai vadovavo P.Nečas, munduras buvo kaip reikiant išteptas.

Po šio skandalo Čekijoje kilo politinė krizė. Dalis kairiųjų partijų, tarp jų didžiausia Socialdemokratų partija (ČSSD), ėmė reikalauti pirmalaikių rinkimų, dešinieji atrėžė, kad neketina atiduoti valdžios parlamento mažumai ir lauks 2014 m. rinkimų.

ČSSD rinkimų iš prezidento Milošo Zemano prašė ne veltui. Apklausos rodo, kad socialdemokratai – absoliutūs rinkimų lyderiai. Jiems balsą skirtų apie 27 proc. čekų. Maža to, rinkėjai ketina gausiai balsuoti ir už kitas kairiąsias partijas, net komunistų.

Ši politinė jėga, kurios lyderio kabinete tebekaba Karlo Marxo portretas ir kuri ragina Čekiją išstoti iš NATO, nuo pat Aksominės revoliucijos laikų nedalyvavo nė vienos vyriausybės darbe.

Centro dešiniųjų koalicijos griūtis

Centro dešinieji iš ODS partijos ir jų mažesnieji sąjungininkai TOP 09 priešinosi pirmalaikių rinkimų idėjai, tiesa, konservatyvioji TOP 09 vėliau savo sąjungininkus išdavė ir pareiškė, kad savo jėgas rinkimuose vis dėlto išbandys. Pirma, partijos galimybės vertinamos gerai – skaičiuojama, kad už užsienio reikalų ministro Karelo Schwarzenbergo vedamą politinę jėgą rinkimuose balsuotų apie 13 proc. čekų.

Maža to, proeuropietiškus TOP 09 vadovus piktino P.Nečo vadovaujamos, tačiau buvusio šalies vadovo euroskeptiko Václavo Klauso įkurtos ODS partijos prieš ES nukreipta politika.
Paskutinę vinį į koalicijos karstą įkalė V.Klauso amnestijos įstatymas, kuriam pritarė P.Nečas ir kuris sukėlė Čekijoje tikrą audrą. Mat buvo amnestuota apie 3 tūkst. už rimtus ekonominius nusikaltimus nuteistų asmenų.

Prezidento žaidimas

Svarbus veikėjas politiniame žaidime – ir šalies vadovas M.Zemanas.

Šis pareiškė, kad atsistatydinus P.Nečui laikinai šalį valdys jo artimas sąjungininkas ekonomistas Jiří Rusnokas. Tiesa, šis nieko nelaukdamas, tikriausiai turėdamas M.Zemano pritarimą, ėmėsi "valymų" valstybinėse šalies bendrovėse ir ministerijose.

Tai sukėlė didžiulį parlamento nepasitenkinimą ir net prezidento užnugario J.Rusnokui nepakako išsaugoti postui. Parlamentas balsavimu pareiškė, kad nepasitiki vyriausybe, kuri, parlamentarų nuomone, viršijo įgaliojimus.

Galiausiai neliko kitos išeities kaip tik parlamentui nutraukti darbą. Taip praėjusią savaitę jis ir padarė. O šią savaitę formaliai parlamentą paleido prezidentas ir  paskelbė, kad pirmalaikiai rinkimai vyks spalio pabaigoje.

Kadangi apklausos rodo, jog rinkimus tikriausiai laimės kairieji, M.Zemanas įgaus dar daugiau įtakos.

Tradiciškai Čekijos prezidentas neturi svertų parlamentui paveikti, tačiau turėdamas nemažai įtakos kairiųjų partijų viduje M.Zemanas veikiausiai taps svarbiausia politine figūra šalyje. Kad didesnė įtaka šalies vidaus gyvenime – jo tikslas, M.Zemanas niekuomet neslėpė.

ČSSD laikoma proeuropietiška partija. Jos programoje numatyta apmokestinti energijos bei telekomunikacijų  tiekėjus ir bankus, padidinti mokesčius daugiau uždirbantiems, skatinti investuoti į infrastruktūrą, būsto statybą bei ekologiją.

ČSSD lyderis Bohuslavas Sobotka sakė, kad po rinkimų partija galėtų ir viena sudaryti vienpartinę mažumos vyriausybę, jeigu ją parlamente palaikytų komunistai bei kitos mažosios partijos.

Būtent ČSSD, KSČM ir paties M.Zemano įkurtos Pilietinių teisių partijos, dar vadinamos – zemanistų, koalicija laikoma pačia realiausia.

Žmonės nusivylę politikais

Tiesa, Čekijos gatvėse nuotaikos – slogios. Dauguma čekų galutinai nusivylė politikais, net tais, kurie sakėsi esantys kovotojai su korupcija.

"Vis jie – kiaulės. Net nežinau, už ką reikėtų balsuoti tuose rinkimuose, – paklaustas piktai atsakė pensininkas Václavas, keldamas stiklinę šalto alaus vienoje Prahos aludžių. – Viskas, ką mes girdime, tai nuolatinės kalbos apie korupciją ir biurokratiją."

Rinkėjams nė motais, kad šį ketvirtį Čekijos ekonomika pagaliau ėmė atsigauti po recesijos – ilgiausios nuo pat 1993 m.

Galutinis smūgis čekams, regis, buvo pono švaruolio, kaip vadintas P.Nečas, atsistatydinimas. Ponas švaruolis žadėjo, kad išgyvendins korupciją ir Čekija išlips iš ES korumpuočiausių šalių sąrašo dugno, tačiau pats įsivėlė į korupcijos skandalą.

M.Zemanui priešininkų iš ODS nuosmukis buvo kaip dovana. Užkietėjęs rūkalius ir stikliuko mėgėjas šių metų pradžioje buvo išrinktas pirmuosiuose tiesioginiuose Čekijos prezidento rinkimuose.
Kadaise M.Zemanas, buvęs komunistas, jau vadovavo šaliai, tiesa, kaip premjeras. 1998–2002 m. jis buvo mažumos vyriausybės, kai dar buvo ČSSD narys, ministru pirmininku. Tiesa, vėliau iš ČSSD M.Zemanas pasitraukė, kai šios lyderiai neparėmė jo siekio tapti Čekijos prezidentu 2003 m. rinkimuose.

Dabar M.Zemanas grįžo su trenksmu. Jis garsiai pareiškė, kad simboliniu šalies vadovu nebus.

Čekai mėgsta M.Zemaną. "P.Nečas? Jis niekuomet neturėjo tvirtos rankos, o būtent to reikia šiai valstybei", – piktinosi pensininkas Václavas, toliau mėgaudamasis alumi.

Tiesa, ČSSD, tikėtina, nebus šilkinis avinėlis M.Zemanui. Tarp jo ir dabartinio ČSSD vedlio B.Sobotkos ne sykį yra perbėgusi juoda katė. Nenuostabu, kad kalbėdamas apie būsimąjį šalies premjerą po rinkimų M.Zemanas vartojo terminą laimėjusios partijos "atstovas", o ne "lyderis".

Vis dėlto Jiří Stránský, velionio Čekijos prezidento Václavo Havelo draugas, pareiškė, kad visi komunistai – pavojingi populistai.

"Man liūdna, kad po 24 metų šalis pateko į tokią padėtį, nors mes pradėjome taip nuostabiai", – apgailestavo disidentas rašytojas.

Vis dėlto scenarijus, kad KSČM taps koalicijos nare, – labai tikėtinas. Mažosios kairiosios partijos kol kas nesurinktų pakankamai balsų, kad su jomis ČSSD galėtų formuoti koaliciją nustumdama komunistus. Šie, beje, yra atsiprašę čekų už praeities nusikaltimus.


Politinė krizė Čekijoje

Prezidento rinkimai. Kairiojo M.Zemano pergalė Čekijos prezidento rinkimuose šių metų pradžioje susilpnino valdančiąją centro dešiniųjų koaliciją. M.Zemanas 1998–2002 m. vadovavo Čekijos ministrų kabinetui, o šių metų pradžioje pirmuosiuose tiesioginiuose šalies prezidento rinkimuose įveikė savo varžovą užsienio reikalų ministrą K.Schwarzenbergą. M.Zemanas pripažino, kad sieks didesnės įtakos šalies vidaus gyvenime.

Vyriausybės kritikas. M.Zemanas visuomenės populiarumą susikrovė kritikuodamas griežtas atsistatydinusio premjero P.Nečo biudžeto konsolidavimo reformas. Tik išrinktas šalies prezidentu M.Zemanas pareiškė, kad vyriausybė turėtų atsistatydinti dėl nepopuliarumo ir trūkstamų balsų parlamento daugumai suformuoti. P.Nečas tada atrėžė, kad jis neturi jokios priežasties pasitraukti iš posto iki 2014 m. planuotų rinkimų.

Vidinės kovos. Vidinę nesantaiką valdančiojoje trijų partijų koalicijoje sukėlė proeuropietiškos TOP 09 partijos reikalavimas vyriausybei prisijungti prie ES fiskalinio pakto. P.Nečas šiam žingsniui priešinosi. Galiausiai, atsistatydinus P.Nečo vyriausybei, TOP 09 palaikė pirmalaikių rinkimų iniciatyvą.

Amnestijos klausimas. TOP 09 supykdė P.Nečo sprendimas patvirtinti tuomečio šalies vadovo V.Klauso suteiktą amnestiją beveik 3 tūkst. kalinių. Pasak TOP 09, ministrai iš kitų koalicijos partijų nebuvo informuoti apie tokį premjero sprendimą, be to, daugelis amnestuotų asmenų buvo įvykdę rimtus ekonominius nusikaltimus.

P.Nečo romanas. Centro dešiniųjų premjeras atsistatydino kilus šnipinėjimo ir korupcijos skandalui. Premjero administracijos vadovei 49-erių J.Nagyovái buvo pateikti kaltinimai dėl kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo valdžia. Žiniasklaida tvirtino, kad J.Nagyová galėjo būti premjero meilužė. Pasak prokurorų, ji buvo nurodžiusi šnipinėti P.Nečo žmoną Radką, su kuria premjeras po kurio laiko išsiskyrė.

Nepasitikėjimas vyriausybe. M.Zemanas P.Nečui pasitraukus paskyrė į šalies premjero postą savo sąjungininką ekonomistą J.Rusnoką. Tačiau rugpjūčio pradžioje parlamentas pareiškė nepasitikėjimą vyriausybe, esą ši viršijo įgaliojimus. Po savaitės J.Rusnokas atsistatydino. M.Zemanas pareiškė, kad šauks pirmalaikius parlamento rinkimus.

Didžiausios Čekijos politinės partijos

Šiuo metu Čekijos parlamente postus užima šešios partijos:

Socialdemokratų (ČSSD), Pilietinės demokratijos (ODS), TOP 09, Komunistų (KSČM), Viešųjų reikalų (VV) ir SNK Europos demokratų partija (SNK ED). Visos jos, išskyrus SNK ED, turi postų tiek žemuosiuose parlamento rūmuose, tiek aukštuosiuose – Senate. Taip pat Senate postų turi Krikščionių demokratų sąjunga-Čekoslovakijos liaudies partija (KDU-ČSL) ir partija "Severočeši.cz" (S.cz).

ČSSD. Žemuosiuose parlamento rūmuose turi 56, o Senate – 41 narį. Kairiosios pakraipos politinė jėga. Partijai iki 2010 m. vadovavo buvęs Čekijos premjeras Jiří Paroubekas.

ODS. Žemuosiuose parlamento rūmuose turi 53, Senate – 25 narius. Centro dešinioji partija, švelniai euroskeptiška, įkurta buvusio Čekijos prezidento V.Klauso. Partijos vadovu, iki atsistatydino, buvo P.Nečas.

Čekijoje į valdžios Olimpą grįžta komunistai?Žemuosiuose parlamento rūmuose turi 41, o Senate – penkias vietas. Palaiko fiskalinį konservatizmą, ragina mažinti biudžeto išlaidas, proeuropietiška. Partijos lyderis – K.Schwarzenbergas.

KSČM. Žemuosiuose parlamento rūmuose turi 26, o Senate – dvi vietas. Kraštutinė kairioji partija, buvusios Čekoslovakijos komunistų partijos įpėdinė. Nuo Čekijos nepriklausomybės paskelbimo niekuomet nebuvo nė vienos koalicijos narė.

VV. Žemuosiuose parlamento rūmuose turi 22 narius, o Senate vietų neturi. Griežtai pasisako prieš korupciją, laikosi konservatizmo ir liberalizmo idėjų. Dažniausiai kaltinama populizmu.

SNK ED. Žemuosiuose parlamento rūmuose turi dvi vietas, o Senate nė vienos. Pasisako už kovą su korupcija, taip pat laikosi konservatizmo ir liberalizmo idėjų.

KDU-ČSL. Žemuosiuose parlamento rūmuose vietų neturi, o Senate turi penkias. Vidutinio dydžio partija, kurios bastionu laikomas Pietų Moravijos regionas. Po 2010 m. rinkimų pirmąsyk prarado vietą žemuosiuose parlamento rūmuose.

"S.cz". Žemuosiuose parlamento rūmuose vietų neturi, o Senate turi dvi vietas. Bastionu laikomas Bohemijos regionas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Putin

Putin portretas
Laukiame kada istosit i NVS

socialistas

socialistas portretas
Manau sveikas protas Čekijoje nugalės ! ! !
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių