Buvusio Libijos lyderio M.Kadhafi aplinka steigia politinį judėjimą

Prasidėjus neramumams Libijoje, mane nustebino ten dirbančių specialistų iš Europos bei aplinkinių valstybių gausa. Uostai, aerouostai, sausumos sienos perėjimo punktai buvo tiesiog užsikimšę bėgančių nuo “taikios revoliucijos „ žmonių srautais. Tiesa, Lietuvoje ir “demokratinėse” valstybėse buvo nutylima, kad bėga ten dirbę užsieniečiai, kaip nutylima, jog “revoliucija” - su kulkosvaidžiais, zenitinėm patrankom, granatsvaidžiais, “kalašnikovais” – dabar jau ir su NATO bei JAV “Tomahawk’’ų” ir bombų “orkestru”… Beje, būdamas kitose ES šalyse nesu sutikęs nė vieno ekonominio migranto iš Libijos, bet Vakarų spaudoje nuolat vaizduodavo Libiją , kaip itin baisią ir blogą šalį. Tai va, ir pagalvojau , ką gi toje „ baisioje „ Libijoje veikė milijonas užsieniečių? Praleidau porą vakarų prie visagalio Interneto, pakalbėjau su pora ką tik grįžusių iš Gaddafio "pragaro”, ir sužinojau kad: BVP vienam Libijos gyventojui – $14 192 (JAV dolerių). Valstybė kiekvieną pilietį nepriklausomai nuo jo amžiaus, lyties ir pajamų per metus dotuodavo $1000 suma. Bedarbio pašalpa – $730 mėn. Medicinos sesers alga – $1000 mėn. Kiekvienas naujagimis gaudavo vienkartinę Libijos Valstybės dovaną – $7000. Jaunavedžiai gaudavo iš Libijos vyriausybės $64 000 dovaną būstui pirkti. Vienkartinė Valstybės parama pradedančiam nuosavą verslą – $20 000. Dideli mokesčiai ir bet kokios rinkliavos buvo uždrausti M. Gaddafio iniciatyva. Mokslas ir sveikatos apsauga – visiškai nemokami. Mokslas ir stažuotės užsienyje pilnai apmokami Libijos vyriausybės. Daugiavaikės ir neturtingos šeimos apsiperkdavo specialiai jiems įsteigtame parduotuvių tinkle visoje Libijoje, už simbolinį antkainį pagrindinėms prekėms. Ypatingai buvo baudžiami tie prekybininkai, kurie bandydavo sukčiauti ar pardavinėti produktus, pasibaigus realizavimo terminui. Kontroliuodavo speciali policija. Dalis vaistų gyventojams - nemokami. Už vaistų falsifikavimą - mirties bausmė. Būsto nuomos nebuvo. Ją apmokėdavo Libijos vyriausybė. Gyventojams elektra nemokama. Libijos teritorijoje galioja „ sausas įstatymas „. Perkant išsimokėtinai automobilį ar būstą, kreditus sumokėdavo Valstybė. Tarpininkavimas prekyboje nekilnojamu turtu - uždraustas. Galimi tik tiesioginiai pirkėjo – pardavėjo santykiai. Perkant naują automobilį, pusę jo kainos dengė Valstybė. Kariai gaudavo 65% automobilio kainos dotaciją. Benzino kaina – 0.14 JAV dolerio (apie 30 lietuviškų cnt). Po “revoliucijos” pergalės – 5 $. Mokytojo alga – $3000 per mėnesį. Dabar aišku, kodėl ant M. Gaddafio siuto viso pasaulio buržujai, spekuliantai, žmonių engėjai ir visokie kapitalo vergai.