Buvusiam Liberijos prezidentui Ch.Taylorui – 50 metų laisvės atėmimo

Jungtinių Tautų (JT) remiamo tarptautinio karo nusikaltimų teismo teisėjai trečiadienį skyrė buvusiam Liberijos prezidentui Charlesui Taylorui 50 metų laisvės atėmimo už Siera Leonės sukilėlių ginklavimą.

64 metų Ch.Tayloras balandžio 26 dieną buvo pripažintas kaltu dėl visų 11 jam pateiktų kaltinimų karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui - už tai, kad padėjo Siera Leonės Revoliucinio jungtinio fronto (RJF) sukilėliams bei jų aljanso partneriams ir juos kurstė.

Mainais už tai, kaip nurodė teismas, Ch.Tayloras gaudavo užmokestį deimantais, kuriuos iškasdavo vergai sukilėlių kontroliuojamose teritorijose.

Sukilėliai žudydavo, žagindavo ir laikydavo sekso vergus, kapodavo žmonėms galūnes ir versdavo kovoti jaunesnius nei 15 metų vaikus.

Viso teismo proceso metu pats Ch.Tayloras tvirtino esąs nekaltas ir galiausiai suvaidinęs svarbų vaidmenį užbaigiant 1991-2001 metais vykusį Siera Leonės pilietinį karą.

„Kaltinamasis buvo pripažintas atsakingu už pagalbą vieniems baisiausių nusikaltimų per žmonijos istoriją ir jų kurstymą“, - trečiadienį sakė Specialiojo teismo Siera Leonei teisėjas Richardas Lussickas.

„Šie ... rūmai vienbalsiai skiria jums vieną 50 metų kalinimo bausmę už visus kaltinimus“, - sakė teisėjas, skelbdamas Leidschendame prie pat Hagos įsikūrusio teismo sprendimą.

„Rūmai pažymėjo, kad šių nusikaltimų poveikis šeimoms ir bendrai visuomenei Siera Leonėje buvo niokojamas“, - sakė R.Lussickas.

Šis teismo sprendimas yra pirmasis tarptautinių teismų nuosprendis kokiam nors buvusiam valstybės vadovui nuo pat nacių teismo procesų Niurnberge 1946 metais.

Ch.Tayloras, kuris buvo su akiniais paauksuotais rėmeliais, vilkėjo tamsų kostiumą ir buvo užsirišęs aukso spalvos kaklaraištį, nuosprendžio klausėsi užsimerkęs. Per dvi savaites jo gynėjai, kaip ir kaltintojai, dar gali nuosprendį apskųsti.

Anksčiau šį mėnesį teismo vyriausioji kaltintoja Brenda Hollis siekė 80 kalėjimo metų Ch.Taylorui - kažkada vienam galingiausių žmonių Vakarų Afrikoje, kuris buvo dešimtmetį trukusio žiauraus Siera Leonės karo, pareikalavusio 120 tūkst. gyvybių, varomoji jėga.

Ch.Tayloro gynėjai mano, kad tokia bausmė būtų „pernelyg didelė“, nes ja jis būtų pasmerktas gyvenimui už grotų iki pat mirties.

Ch.Tayloras liks JT tardymo izoliatoriuje Hagoje, kol bus išnagrinėtos apeliacijos. Kalėjimo bausmę jis atliks Didžiojoje Britanijoje.

2007 metais pateiktas Londono pasiūlymas kalinti Ch.Taylorą Britanijoje, jei jis bus pripažintas kaltu, buvo susitarimo teisti jį teisme Nyderlanduose dalis.

Beveik ketverius metus trukęs Ch.Tayloro teismo procesas baigėsi 2011 metų kovą.

Jo metu liudijo ir ne viena įžymybė, tarp jų - supermanekenė Naomi Campbell, kuri kalbėjo apie „purvinus deimantus“, 1997 metais gautus dovanų per vieną labdaros pokylį, surengtą tuometinio Pietų Afrikos Respublikos (PAR) prezidento Nelsono Mandelos.

Praėjusį mėnesį skelbdamas verdiktą, teisėjas R.Lussickas pabrėžė, kad nors Ch.Tayloras ir darė reikšmingą įtaką RJF ir jo lyderiui Foday Sankohui, „tai neprilygo (sukilėlių pajėgų) vadovavimui ir kontrolei“.

F.Sankohas mirė 2003 metais, nesulaukęs savo teismo proceso.

2003-aisiais iš Liberijos į tremtį Nigerijoje išvykti turėjusį Ch.Taylorą Nigerijos pareigūnai areštavo 2006 metų kovą, jam bandant pabėgti. Tarptautinė bendrija tuo metu darė spaudimą užbaigti pilietinį karą Nigerijoje.

Teismui Hagoje Ch.Tayloras buvo perduotas 2006 metų viduryje, nuogąstaujant, kad būtų nesaugu teisti jį Siera Leonės sostinėje Fritaune.

Bausmė Ch.Taylorui paskirta praėjus 66 metams po to, kai Niurnberge 10-čiai metų į kalėjimą buvo nusiųstas admirolas Karlas Donitzas, dalyvavęs vykdant nacių nusikaltimus Antrojo pasaulinio karo metais. Adolfas Hitleris K.Donitzą savo įpėdiniu buvo paskyręs prieš pat savižudybę Berlyne 1945 metais.

Jungtinių Tautų (JT) remiamo tarptautinio karo nusikaltimų teismo teisėjai trečiadienį skyrė buvusiam Liberijos prezidentui Charlesui Taylorui 50 metų laisvės atėmimo už Siera Leonės sukilėlių ginklavimą.

64 metų Ch.Tayloras balandžio 26 dieną buvo pripažintas kaltu dėl visų 11 jam pateiktų kaltinimų karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui - už tai, kad padėjo Siera Leonės Revoliucinio jungtinio fronto (RJF) sukilėliams bei jų aljanso partneriams ir juos kurstė.

Mainais už tai, kaip nurodė teismas, Ch.Tayloras gaudavo užmokestį deimantais, kuriuos iškasdavo vergai sukilėlių kontroliuojamose teritorijose.

Sukilėliai žudydavo, žagindavo ir laikydavo sekso vergus, kapodavo žmonėms galūnes ir versdavo kovoti jaunesnius nei 15 metų vaikus.

Viso teismo proceso metu pats Ch.Tayloras tvirtino esąs nekaltas ir galiausiai suvaidinęs svarbų vaidmenį užbaigiant 1991-2001 metais vykusį Siera Leonės pilietinį karą.

„Kaltinamasis buvo pripažintas atsakingu už pagalbą vieniems baisiausių nusikaltimų per žmonijos istoriją ir jų kurstymą“, - trečiadienį sakė Specialiojo teismo Siera Leonei teisėjas Richardas Lussickas.

„Šie ... rūmai vienbalsiai skiria jums vieną 50 metų kalinimo bausmę už visus kaltinimus“, - sakė teisėjas, skelbdamas Leidschendame prie pat Hagos įsikūrusio teismo sprendimą.

„Rūmai pažymėjo, kad šių nusikaltimų poveikis šeimoms ir bendrai visuomenei Siera Leonėje buvo niokojamas“, - sakė R.Lussickas.

Šis teismo sprendimas yra pirmasis tarptautinių teismų nuosprendis kokiam nors buvusiam valstybės vadovui nuo pat nacių teismo procesų Niurnberge 1946 metais.

Ch.Tayloras, kuris buvo su akiniais paauksuotais rėmeliais, vilkėjo tamsų kostiumą ir buvo užsirišęs aukso spalvos kaklaraištį, nuosprendžio klausėsi užsimerkęs. Per dvi savaites jo gynėjai, kaip ir kaltintojai, dar gali nuosprendį apskųsti.

Anksčiau šį mėnesį teismo vyriausioji kaltintoja Brenda Hollis siekė 80 kalėjimo metų Ch.Taylorui - kažkada vienam galingiausių žmonių Vakarų Afrikoje, kuris buvo dešimtmetį trukusio žiauraus Siera Leonės karo, pareikalavusio 120 tūkst. gyvybių, varomoji jėga.

Ch.Tayloro gynėjai mano, kad tokia bausmė būtų „pernelyg didelė“, nes ja jis būtų pasmerktas gyvenimui už grotų iki pat mirties.

Ch.Tayloras liks JT tardymo izoliatoriuje Hagoje, kol bus išnagrinėtos apeliacijos. Kalėjimo bausmę jis atliks Didžiojoje Britanijoje.

2007 metais pateiktas Londono pasiūlymas kalinti Ch.Taylorą Britanijoje, jei jis bus pripažintas kaltu, buvo susitarimo teisti jį teisme Nyderlanduose dalis.

Beveik ketverius metus trukęs Ch.Tayloro teismo procesas baigėsi 2011 metų kovą.

Jo metu liudijo ir ne viena įžymybė, tarp jų - supermanekenė Naomi Campbell, kuri kalbėjo apie „purvinus deimantus“, 1997 metais gautus dovanų per vieną labdaros pokylį, surengtą tuometinio Pietų Afrikos Respublikos (PAR) prezidento Nelsono Mandelos.

Praėjusį mėnesį skelbdamas verdiktą, teisėjas R.Lussickas pabrėžė, kad nors Ch.Tayloras ir darė reikšmingą įtaką RJF ir jo lyderiui Foday Sankohui, „tai neprilygo (sukilėlių pajėgų) vadovavimui ir kontrolei“.

F.Sankohas mirė 2003 metais, nesulaukęs savo teismo proceso.

2003-aisiais iš Liberijos į tremtį Nigerijoje išvykti turėjusį Ch.Taylorą Nigerijos pareigūnai areštavo 2006 metų kovą, jam bandant pabėgti. Tarptautinė bendrija tuo metu darė spaudimą užbaigti pilietinį karą Nigerijoje.

Teismui Hagoje Ch.Tayloras buvo perduotas 2006 metų viduryje, nuogąstaujant, kad būtų nesaugu teisti jį Siera Leonės sostinėje Fritaune.

Bausmė Ch.Taylorui paskirta praėjus 66 metams po to, kai Niurnberge 10-čiai metų į kalėjimą buvo nusiųstas admirolas Karlas Donitzas, dalyvavęs vykdant nacių nusikaltimus Antrojo pasaulinio karo metais. Adolfas Hitleris K.Donitzą savo įpėdiniu buvo paskyręs prieš pat savižudybę Berlyne 1945 metais.


Šiame straipsnyje: Charlesas TaylorasSiera Leonė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių