Buvęs Turkijos prezidentas teisiamas dėl 1980-ųjų perversmo

Turkijos atsargos generolas Kenanas Evrenas, tapęs simboliu eros, kai šalies politikoje dominavo kariškiai, trečiadienį stojo prieš teismą dėl savo vaidmens per 1980 metais įvykdytą perversmą, lėmusį Ankaros režimą tris dešimtmečius, kol reformos atėmė valdžią iš „pašų“.

Po 1980 metų rugsėjo 12 dieną įvykdyto perversmo, kuris buvo trečiasis Turkijoje per 20 metų, kariškių valdymas tęsėsi trejus metus. Per šį laikotarpį 50 žmonių buvo įvykdytos egzekucijos, pusė milijono buvo suimti, šimtai mirė kalėjimuose, dar daugiau dingusių be žinios.

Praėjus daugiau nei 30 metų, Ankaros teismas pradėjo nagrinėti bylą prieš 94 metų K.Evreną, užėmusį šalies prezidento postą, taip pat kitą tebegyvenantį karinio perversmo sumanytoją - buvusį oro pajėgų vadą Tahsiną Sahinkayą, kuriam dabar 87 metai.

Prokuratūra nurodė, kad K.Evreno ir T.Sahinkayos parodymai bus išklausyti vaizdo ryšiu, nes kaltinamieji negali atvykti į teismą dėl prastos sveikatos.

K.Evrenui buvo neseniai atlikta žarnyno operacija, o Turkijos žiniasklaida pranešė, kad jis taip pat susilaužė ranką.

Prie teismo rūmų susirinko šimtai protestuotojų, daugiausia kairiųjų politinių partijų šalininkų, kurie skanduodami reikalavo teisingumo pervesmo aukų vardu ir laikė įvairius plakatus.

„Ši byla neužmiršta“, „Paskutinis žodis atiteks tiems, kas priešinosi“, - skelbė keli iš jų.

Nedidelis vaikas laikė plakatą, iš kurio galima spėti, kad jo senelis nukentėjo per perversmą: „Klausykit, perversmo lyderiai! Mano vardas yra Umut (Viltis). Aš neapleisiu savo senelio“.

Kita kariškių pervesmo auka 56-erių Ali Imeras naujienų agentūrai AFP papasakojo, kaip buvo suimtas perversmo dieną ir vėliau kankinamas.

„Buvau keturiems metams įkalintas už narystę kairiųjų politinėje partijoje. Mane kankino 87 dienas, - sakė jis. - Jie grasino išprievartauti mano žmoną, jeigu aš atsisakysiu kalbėti. Prieš mane naudojo elektros šoką“.

Prie protestuotojų prisijungė ir keli parlamento nariai.

„Ši byla išskirtinė šių dienų Turkijos istorijoje, bet ji neturėtų būti paviršutiniška“, - sakė opozicinės Respublikonų liaudies partijos (CHP) parlamentaras Sezginas Tanrikulu.

„Reikia teisti ne tik Evreną ir Sahinkayą, bet ir tuos, kurie nurodė vykdyti tuos kankinimus“, - pridūrė jis.

K.Evrenas, kuris nuo 1982 iki 1989 metų buvo septintasis Turkijos prezidentas, šiuo metu yra ligoninėje. Abu kaltinamieji per savo advokatus teismui pranešė, kad fiziškai negalės dalyvauti teismo posėdžiuose.

Jų advokatai tvirtina, kad teismas negali teisti K.Evreno ir T. Sahinkaya pagal iki šiol galiojančią 1982 chuntos priimtą konstituciją, nes joje K.Evrenas pripažįstamas šalies prezidentu ir generolams galioja teisminė neliečiamybė.

Dar prieš kelerius metus K.Evreno teismas būtų neįsivaizduojamas, tačiau dabar šį procesą atidžiai stebės šimtai kariškių, tarp jų ir buvusius bei esamus vadus, taip pat civiliai, siejami su slapta organizacija „Ergenekon“ ir atskleistu numanomu sąmokslu „Balyoz“ (Kūjis), kurio tikslas - nuversti dabartinį premjerą Recepą Tayyipą Erdoganą.

Generolai, kurie dažnai vadinami pašomis pagal Osmanų imperijos laikų titulą, tradiciškai laiko save sekuliarios Turkijos santvarkos, įkurtos buvusio kario ir valstybės veikėjo Mustafos Kemalio Ataturko ant imperijos griuvėsių 1923 metais, sergėtojais.

Turkijos kariškiai surengė perversmą 1960 metais, per kurį buvo pakartas premjeras ir du svarbūs ministrai.

1971 ir 1980 metais taip pat buvo nuverstos vyriausybės, kurias kariškiai laikė keliančiomis pavojų sekuliariam režimui.

Kaskart po perversmų būdavo atkuriama reformuota demokratija, o 1997 metais armija privertė atsistatydinti pirmąją islamiškų jėgų vadovaujamą vyriausybę.

Kai kurie analitikai sako, kad nuolatinis kariškių kišimasis trukdė formuotis brandžiai politikų klasei, o 1980 metų perversmas atnešė konstituciją, kurią daugelis laiko papildomu stabdžiu demokratijos vystymuisi.

R.T.Erdogano pastangas sumažinti kariškių įtaką, reformuoti teismus ir perrašyti konstituciją kai kurie konservatyvūs sekuliarumo šalininkai kariuomenėje ir civilinėje visuomenėje taip pat laiko mėginimais įvesti islamišką santvarką.

Tačiau R.T.Erdoganas, pirmąkart iškilęs į valdžią 2002 metais, neigia turintis tokių ambicijų.

Tačiau būtent neseniai priimta konstitucijos pataisa atėmė iš K.Evreno neliečiamybę teisminiame procese dėl perversmo.

Turkijos atsargos generolas Kenanas Evrenas, tapęs simboliu eros, kai šalies politikoje dominavo kariškiai, trečiadienį stojo prieš teismą dėl savo vaidmens per 1980 metais įvykdytą perversmą, lėmusį Ankaros režimą tris dešimtmečius, kol reformos atėmė valdžią iš „pašų“.

Po 1980 metų rugsėjo 12 dieną įvykdyto perversmo, kuris buvo trečiasis Turkijoje per 20 metų, kariškių valdymas tęsėsi trejus metus. Per šį laikotarpį 50 žmonių buvo įvykdytos egzekucijos, pusė milijono buvo suimti, šimtai mirė kalėjimuose, dar daugiau dingusių be žinios.

Praėjus daugiau nei 30 metų, Ankaros teismas pradėjo nagrinėti bylą prieš 94 metų K.Evreną, užėmusį šalies prezidento postą, taip pat kitą tebegyvenantį karinio perversmo sumanytoją - buvusį oro pajėgų vadą Tahsiną Sahinkayą, kuriam dabar 87 metai.

Prokuratūra nurodė, kad K.Evreno ir T.Sahinkayos parodymai bus išklausyti vaizdo ryšiu, nes kaltinamieji negali atvykti į teismą dėl prastos sveikatos.

K.Evrenui buvo neseniai atlikta žarnyno operacija, o Turkijos žiniasklaida pranešė, kad jis taip pat susilaužė ranką.

Prie teismo rūmų susirinko šimtai protestuotojų, daugiausia kairiųjų politinių partijų šalininkų, kurie skanduodami reikalavo teisingumo pervesmo aukų vardu ir laikė įvairius plakatus.

„Ši byla neužmiršta“, „Paskutinis žodis atiteks tiems, kas priešinosi“, - skelbė keli iš jų.

Nedidelis vaikas laikė plakatą, iš kurio galima spėti, kad jo senelis nukentėjo per perversmą: „Klausykit, perversmo lyderiai! Mano vardas yra Umut (Viltis). Aš neapleisiu savo senelio“.

Kita kariškių pervesmo auka 56-erių Ali Imeras naujienų agentūrai AFP papasakojo, kaip buvo suimtas perversmo dieną ir vėliau kankinamas.

„Buvau keturiems metams įkalintas už narystę kairiųjų politinėje partijoje. Mane kankino 87 dienas, - sakė jis. - Jie grasino išprievartauti mano žmoną, jeigu aš atsisakysiu kalbėti. Prieš mane naudojo elektros šoką“.

Prie protestuotojų prisijungė ir keli parlamento nariai.

„Ši byla išskirtinė šių dienų Turkijos istorijoje, bet ji neturėtų būti paviršutiniška“, - sakė opozicinės Respublikonų liaudies partijos (CHP) parlamentaras Sezginas Tanrikulu.

„Reikia teisti ne tik Evreną ir Sahinkayą, bet ir tuos, kurie nurodė vykdyti tuos kankinimus“, - pridūrė jis.

K.Evrenas, kuris nuo 1982 iki 1989 metų buvo septintasis Turkijos prezidentas, šiuo metu yra ligoninėje. Abu kaltinamieji per savo advokatus teismui pranešė, kad fiziškai negalės dalyvauti teismo posėdžiuose.

Jų advokatai tvirtina, kad teismas negali teisti K.Evreno ir T. Sahinkaya pagal iki šiol galiojančią 1982 chuntos priimtą konstituciją, nes joje K.Evrenas pripažįstamas šalies prezidentu ir generolams galioja teisminė neliečiamybė.

Dar prieš kelerius metus K.Evreno teismas būtų neįsivaizduojamas, tačiau dabar šį procesą atidžiai stebės šimtai kariškių, tarp jų ir buvusius bei esamus vadus, taip pat civiliai, siejami su slapta organizacija „Ergenekon“ ir atskleistu numanomu sąmokslu „Balyoz“ (Kūjis), kurio tikslas - nuversti dabartinį premjerą Recepą Tayyipą Erdoganą.

Generolai, kurie dažnai vadinami pašomis pagal Osmanų imperijos laikų titulą, tradiciškai laiko save sekuliarios Turkijos santvarkos, įkurtos buvusio kario ir valstybės veikėjo Mustafos Kemalio Ataturko ant imperijos griuvėsių 1923 metais, sergėtojais.

Turkijos kariškiai surengė perversmą 1960 metais, per kurį buvo pakartas premjeras ir du svarbūs ministrai.

1971 ir 1980 metais taip pat buvo nuverstos vyriausybės, kurias kariškiai laikė keliančiomis pavojų sekuliariam režimui.

Kaskart po perversmų būdavo atkuriama reformuota demokratija, o 1997 metais armija privertė atsistatydinti pirmąją islamiškų jėgų vadovaujamą vyriausybę.

Kai kurie analitikai sako, kad nuolatinis kariškių kišimasis trukdė formuotis brandžiai politikų klasei, o 1980 metų perversmas atnešė konstituciją, kurią daugelis laiko papildomu stabdžiu demokratijos vystymuisi.

R.T.Erdogano pastangas sumažinti kariškių įtaką, reformuoti teismus ir perrašyti konstituciją kai kurie konservatyvūs sekuliarumo šalininkai kariuomenėje ir civilinėje visuomenėje taip pat laiko mėginimais įvesti islamišką santvarką.

Tačiau R.T.Erdoganas, pirmąkart iškilęs į valdžią 2002 metais, neigia turintis tokių ambicijų.

Tačiau būtent neseniai priimta konstitucijos pataisa atėmė iš K.Evreno neliečiamybę teisminiame procese dėl perversmo.


Šiame straipsnyje: Kenanas EvrenasTurkija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių