- Karolis Kaupinis, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Skandalingas, jeigu tai tiesa, Donaldo Trumpo elgesys Rusijoje, ne itin gražioje šviesoje parodo Kremlių ir jo kontroliuojamas specialiąsias tarnybas, tačiau jiems tai tikras lobis.
Informacija, kad Maskva turi kompromituojančios medžiagos apie išrinktąjį Amerikos prezidentą, žinoma, verčia apie Rusiją kalbėti visą pasaulį. Buvęs NATO pajėgų vadas Europoje generolas Philipas Breedlovas, kalbėdamas su „Savaitės“ žurnalistu, pabrėžė, kad Rusija, įsilaužusi į demokratų partijos serverius, ir toliau mano, jog nebaudžiama gali daryti vis daugiau Amerikos atžvilgiu. Ir ne tik Amerikos, kitų valstybių taip pat.
– Priešintis ar nusileisti yra dvi vis konfliktuojančios pozicijos dėl to, kaip Aljansas ar valstybė šiandien turi reaguoti į tokius dalykus kaip Gruzijos karas, Krymo aneksija, karas Ukrainoje. Viena pusė nuolat kartoja, kad reikia bandyti siekti dialogo, tiesti Rusijai ranką, kita – rodyti atitinkamą atsaką ir tik tuomet siūlyti dialogą. Jei gerai suprantu, jūs visada rėmėte antrąją poziciją ir už tai jus ne kartą kritikavo.
– Tai pateikčiau kiek kitaip nei Jūs. Svarbiausias dalykas, kurį turi daryti Aljansas, o jūs to nepaminėjote, yra užtikrinti paties Aljanso stiprumą nuolatiniu įsipareigojimu. Įsipareigojimu pagal trečiąjį straipsnį – stiprinti savo pačių valstybės gynybą, pagal ketvirtąjį straipsnį – sukviesti pasitarimus, kai pajuntate realią grėsmę, ir – galų gale – pagal penktąjį straipsnį – įsipareigoti dėl kolektyvinės gynybos. Aljansas nudirbo puikų karinį darbą Afganistane, tačiau tas konfliktas ilgainiui virto kova su sukilėliais. Visgi per tuos keliolika metų Afganistane praradome didelio masto kolektyvinės gynybos įgūdžius. Mūsų Aljansas tą poreikį pamatė jau prieš Krymą. Kai pradėjome atsitraukti iš Afganistano, nusprendėme perorientuoti pratybų programas, kad susigrąžintume plataus masto kolektyvinės gynybos įgūdžius. Tada, kai Rusija užėmė Krymą ir Donbasą, supratome, kad mūsų sprendimai teisingi, turime stiprinti savo kolektyvinę gynybą. Tik iš stipraus pasiruošimo pozicijų galite pradėti konstruktyvų dialogą. Nėra reikalo provokuoti. Svarbu tiesiog būti gerai pasiruošusiems. Būtent tai ir sukuria sąlygas dialogui.
– Kaip apibrėžiate provokaciją? Kas yra, o kas nėra provokacija?
– Visos 28 valstybės turbūt pateiktų skirtingą šios sąvokos paaiškinimą. Visada yra dvi istorijos pusės. Rusija mato bet kokį pajėgų stiprinimą valstybėse, kurios turi sienas su ja, kaip provokaciją. Tačiau aš pasakyčiau, kad pajėgų didinimas ir intensyvesnės pratybos yra reakcija į Rusijos provokacijas. Vis dėlto, manau, kad po Varšuvos viršūnių susitikimo NATO generalinis sekretorius puikiai paaiškino, jog mes esame gynybinis Aljansas ir nekuriame puolamųjų pajėgų. Tai puikus būdas nusakyti, ką mes darome. Mes kukliai, pamatuotai didiname pajėgumus ir pajėgas, kad galėtume geriau reaguoti, jei būtume priversti.
– Kai kas pasakytų, kad jei tie žingsniai mūsų pusėje nebūtų tokie kuklūs, jei pajėgų didinimas būtų drąsesnis ir aktyvesnis, galbūt tai užkirstų kelią nesibaigiančiai įtampai abiejose pusėse...
– Kaip žinote, rusai nuolat rašo ir pasakoja apie savo naudojamą strategiją „didinti, kad sumažintų“. Trumpai tariant, tai reiškia, kad nepaisant to, ką darysite jūs, mes visada darysime daugiau, stipriau, greičiau ir ilgiau. Tad menas, o ne mokslas yra suprasti, ką turime daryti mes, kad būtume pasiruošę, bet nesudarytume preteksto naujai eskalacijai kitoje pusėje. Štai kodėl manau, kad turėtume mąstyti apie vieną didesnį žingsnį, kaip siūlote Jūs, o ne daugelį vidutinių žingsnių. Po Velso ir Varšuvos NATO padaryti pakeitimai buvo visiškai teisingi. Tie žingsniai buvo tinkami, dabar tiesiog turime susikoncentruoti juos įgyvendinti ir užtikrinti, kad tie žingsniai turėtų tęsinį ir taptų įprasti.
– Tad kas, jūsų nuomone, kalbant apie Baltijos šalis, dar turi būti padaryta taktiniu lygiu?
– Leiskite man pasiūlyti, kad Aljansas dar turėtų apsvarstyti kai kuriuos dalykus. Ar turime teisę iš anksto dislokuoti tam tikrą ginkluotę? Ar tai turėtų daryti ir kitos valstybės, ne tik Jungtinės Valstijos? Kaip tai susiję su pratybomis? Kaip greitai judančioms pajėgoms užtikrinti joms reikalingą ginkluotę ir įrangą toje vietoje, kur jos turi atsirasti? Čia dar nemažai diskusijų. Tačiau taip pat reikia padaryti ir nemažai strateginių sprendimų. Visada buvau ir esu rėmėjas idėjos, kad turėtume pereiti nuo oro policijos iki oro gynybos virš Baltijos šalių. Tų veiklų taisyklės ir Aljanso įsitraukimo į jas lygis – visiškai skirtingas. Taip pat turime labai gerai suprasti, kokios yra Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuojamų pajėgų įsitraukimo į veiksmus taisyklės. Kaip jos turi veikti, jei, neduok Dieve, prasideda kažkoks susirėmimas? Tad dar yra dalykų, kuriuos turime pagerinti.
– Paminėjote Rusijos karinę strategiją. 2013-iais pasirodė Rusijos ginkluotųjų pajėgų štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo straipsnis, vėliau žurnalistų pavadintas „Gerasimovo doktrina", kuriame jis teigė, kad karas tėra politinių veiksmų tąsa.
– Argi tai ne tas pats, ką sakė Klauzevicas?
– Būtent. Tad visas dar tebesitęsiantis kibernetinio puolimo skandalas Jungtinėse Valstijose, – kurio auka buvote ir jūs pats – manote, kad tai politinis, ar jau karinis puolimas ir jį reikia traktuoti kaip tokį?
– Sakyčiau, kad nėra taip svarbu, kaip tai apibrėžiate. Tai, kad buvo nutekinti mano ar Demokratų nacionalinio komiteto laiškai – nėra taip svarbu, kaip to padariniai. Faktas, kad Rusija nusprendė, jog gali išsisukti nenubausta už šiuos veiksmus JAV, ir gali tai daryti taip akivaizdžiai – būtent tai gąsdina. Jei atsimenate Gerasimovo modelį, jis sprendžia, kur bus ta riba tarp politikos ir karo kiekvienoje atskiroje valstybėje. Manau, kad kiekviena valstybė skirtinga. Vienur jis mano, kad gali neįsivelti į karą su daug destabilizuojančių veiksmų, kitur – rizikuoja juo vos pradėjęs destabilizaciją. Bet pagal Gerasimovo modelį, reikia daryti tiek netiesioginių veiksmų (ar kaip jie tai beįvardytų), kiek tau leidžiama, nesukeliant žalingo atsako iš tų, į kuriuos taikai savo veiklą. Tad mane jaudina, kad Amerikos atžvilgiu Rusija pastaraisiais metais mano, jog nebaudžiama gali daryti vis daugiau. Ir daro. O jei tai daro Amerikoje, daro ir visur kitur. Tad mūsų Aljanso valstybės turi suprasti, kur Gerasimovo modelis taikomas jų šalyje.
Faktas, kad Rusija nusprendė, jog gali išsisukti nenubausta už šiuos veiksmus JAV, ir gali tai daryti taip akivaizdžiai – būtent tai gąsdina.
– Ar sutiktumėte su tuo, kad turėjote problemų su Jungtinių Valstijų prezidento administracija, nes ji nedarė tiek, kiek manėte esant reikalinga daryti kaip karinio Aljanso vadas?
– Mano, kaip karinio Aljanso vado, darbas buvo duoti geriausius karinius patarimus pagal tai, ką mačiau vykstant, kol mano prezidentas priimdavo sprendimą, ir tuomet mano darbas buvo remti tuos sprendimus. Tai ne paslaptis, ir tai buvo nutekintuose laiškuose – kad rekomendavau daryti daugiau, tačiau kai mano vadovas priėmė sprendimą, toliau vadovavomės būtent juo. Manau, kad svarbu, jog karo vadai savo politiniams vadovams siūlytų jų manymu geriausius sprendimus, nepaisant to, patiks jų vadovui tai, ar ne, tačiau kai sprendimas priimamas, tu atsitrauki.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
JAV smerkia Rusijos veto dėl JT grupės, stebinčios sankcijų Š. Korėjai taikymą, veiklos
JAV ketvirtadienį pasmerkė Rusijos sprendimą vetuoti Jungtinių Tautų grupės, stebinčios sankcijų Šiaurės Korėjai taikymą, veiklos pratęsimą. ...
-
FTX įkūrėjas S. Bankmanas-Friedas nuteistas kalėti 25 metus1
Kriptovaliutų platformos FTX įkūrėjas Samas Bankmanas-Friedas (Semas Bankmanas-Fridas) ketvirtadienį buvo nuteistas kalėti 25 metus po to, kai buvo paskelbtas nuosprendis vienoje didžiausių finansinio sukčiavimo bylų istorijoje. ...
-
V. Zelenskis ragina JAV Atstovų Rūmų pirmininką suteikti karinę pagalbą Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino JAV Atstovų Rūmų pirmininką Mike‘ą Johnsoną padėti suteikti Kyjivui „gyvybiškai svarbią“ karinę pagalbą po pastaruoju metu padažnėjusių Rusijos atakų. ...
-
Baltieji rūmai atmeta naujausius Maskvos kaltinimus Ukrainai dėl išpuolio Pamaskvėje
Rusijai vėl bandant susieti teroristinį išpuolį koncertų salėje Pamaskvėje, už kurį atsakomybę prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS), su Ukraina, Baltieji rūmai ketvirtadienį atmetė kaltinimus ir pavadino Maskvos pareigūn...
-
Popiežius Didįjį ketvirtadienį nuplovė kojas 12 kalinčių moterų1
Popiežius Pranciškus, kuris dažnai prašo pasigailėti kalinių, Didįjį ketvirtadienį viename Romos kalėjime nuplovė kojas 12 nuteistų moterų. ...
-
Popiežius per Didžiojo ketvirtadienio mišias kalbėjo apie kunigų dviveidiškumą1
Popiežius Pranciškus šių metų Didžiojo ketvirtadienio apeigas pradėjo aukodamas mišias, kuriose ragino kunigus vengti veidmainystės ir būti gailestingiems tikintiesiems. ...
-
Rusija kaltina Armėniją bandant sugriauti ryšius
Rusija ketvirtadienį apkaltino Armėniją mėginant sugriauti vis labiau įtemptus šalių ryšius. ...
-
Kremlius: V. Putinas neplanuoja aplankyti išpuolio Pamaskvėje aukų1
Kremlius ketvirtadienį nedavė jokių ženklų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja aplankyti praėjusį penktadienį koncertų salėje Pamaskvėje įvykdyto išpuolio, per kurį žuvo 143 žmonės, šeimų narius. ...
-
Latvijos gynybos ministras: NATO yra šalies saugumo garantas
Latvijos gynybos ministras Andris Sprūdas savo šalies narystę NATO pavadino „vienu didžiausių pasiekimų“ nuo nepriklausomybės atgavimo 1991 m. ...
-
J. Biden parašė knygą vaikams apie Baltųjų rūmų katę Willow3
Bidenų šunys patraukė žiniasklaidos dėmesį dėl blogo elgesio, tačiau „pirmoji JAV katė“ Willow nusipelnė knygos. ...