Buvęs Lenkijos prezidentas L. Walesa jau pasiruošęs „naujai revoliucijai“

Buvęs Lenkijos demokratinės opozicijos kovos su komunistiniu režimu lyderis Lechas Walesa (Lechas Valensa), tapęs penktadienį Venecijoje pristatomo režisieriaus Andrzejaus Wajdos (Andžejaus Vajdos) biografinio filmo pagrindiniu herojumi, sako, kad norėtų naujos revoliucijos ir tikisi, jog filmas įkvėps jaunimą.

„Valensa. Vilties žmogus“ (Walesa: Man of Hope) pasakoja apie 69 metų savo herojaus kelią nuo elektriko iki profesinių sąjungų ir protestų lyderio.

L.Walensos ir judėjimo „Solidarumas“ iškilimas vaizduojamas riaušių draskomos aštuntojo dešimtmečio Lenkijos, ilgainiui atsikračiusios sovietinės komunizmo naštos, fone.

„Wajda visada savo filmuose garsėjo pranašiška įžvalga, ir čia jam puikiai pavyksta perduoti žinią naujoms kartoms, kaip turėti mūsų laikų didvyrį“, – L.Walesa linksmai nusiteikęs sakė žurnalistams sėdėdamas saulės nušviestoje terasoje su vaizdu į jūrą Venecijos Lido saloje.

L.Walesai pavyko be kraujo praliejimo išvesti Lenkiją iš socialistinio bloko 1989 metais, tuo metu, kai šalyje buvo dislokuota daugiau nei 40 tūkst. sovietų karių. Dar po metų „Solidarumo“ lyderis buvo išrinktas Lenkijos prezidentu.

Galbūt savo prezidentavimo metais L.Walesa prarado populiarumą daugelio lenkų akyse, kurie jį kaltino išsižadėjus savo pažadų, tačiau emocingame filme liko įamžinta jo revoliucinė dvasia, kuriai jis leido prasiveržti.

„Aš vis dar aktyvus. Dalykai, už kuriuos kovojome, dabar tampa realybe“, – sakė L.Walesa, kuris dabar užsiima lobistine veikla – gina žmogaus teises visame pasaulyje ir remia antikapitalistinį judėjimą „Užimk Volstritą“ (Occupy Wall Street).

Filme, kuris pastatytas pagal J.Walesos interviu su italų žurnaliste Oriana Fallaci (Oriana Falači), J.Walesa (jį vaidina Robertas Wieckiewiczius (Robertas Veckevičius)) prisimena kalėjimo laikus, derybas su komunistine valdžia ir Nobelio taikos premiją, kuria buvo apdovanotas 1983 metais.

Vaizduodama filmo herojaus statuso augimą ir jo santykius su daug iškentėjusia žmona juosta taip pat pasakoja apie streikuojančių laivų statyklos darbininkų drąsą ir įkvėpimą, kurio daugelis gavo iš inspiruojančio popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lenkijoje.

„Kasdien jaučiausi stipresnis ir žinojau, kad turiu kovoti, turiu eiti toliau“, – kalbėjo L.Walesa po filmo peržiūros.

„Man ėmė patikti tas jausmas. Dabar mano populiarumas atslūgo ir dabar aš ieškau naujos revoliucijos, kurią galima būtų įvykdyti“, – pridūrė jis.

J.Walesa taip pat kalbėjo apie sunkumus, su kuriais susidūrė pereinamuoju laikotarpiu.

„Statyti kapitalizmą iš komunizmo yra tas pats, kaip daryti akvariumą iš žuvienės“, – kalbėjo J.Walesa.

Jis sakė matęs visus A.Wajdos filmus ir per daug metų jie jam „suteikė jėgų nesustoti“.

„Net tada, kai turėjome nuostolių, tuose filmuose buvo pamokymas, kad galime pakeisti padėtį, – kalbėjo buvęs prezidentas. – Be Wajdos filmų šiandien aš nebūčiau tas, kas esu. Aš nebūčiau galėjęs padaryti tai, ką padariau“.

87-erių metų lenkų režisierius, kuriam 2000-aisiais buvo įteiktas garbės „Oskaras“, geriausiai pasaulyje žinomas iš filmų apie Antrąjį pasaulinį karą „Kanalas“ (Kanal) ir „Pelenai ir deimantai“ ( Popiół i diament).

Pasak jo, naujausias jo darbas „Vilties žmogus“ užbaigia jo filmų trilogiją apie tai, kaip darbininkų nusivylimas komunizmu padėjo sugriauti sistemą iš vidaus.

„Šį filmą sukūriau tiems, kurie ieško mūsų laikų didvyrio“, – sakė režisierius.