Britai galanda kirvį: imigracijai ateis galas? (interviu su sociologu)

Angela Merkel 2010 m. pareiškė kad daugiakultūriškumas Vokietijoje "absoliučiai žlugo". Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas kalba apie naujas priemones imigracijai stabdyti. Prancūzijoje rinkėjų simpatijas užkariauja prieš imigraciją pasisakantis Nacionalinis Frontas. Logiška. Tik ar be imigrantų – tiksliau, pigios darbo jėgos, senosios Europos šalys išsivers?

Rytų Europos nukraujavimas

Tapusios ES narėmis, daugelis Rytų ir Vidurio Europos valstybių neteko nemažos dalies gyventojų. Lietuva, pavyzdžiui, kelių šimtų tūkstančių...

Priežastis – paprasta. Geriau mokamas darbas Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Airijoje – viliojantis pasiūlymas, ypač kai tėvynėje nėra nei darbo, nei normalaus pragyvenimo šaltinio.

Vakarų Europos šalys buvo atviros imigrantams – nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Augant ekonomikai reikėjo darbo jėgos. Tačiau šiuo metu Vakarų šalių ekonomika, jei ne auga, tai smunka. Imigrantų poreikis mažėja, tačiau niekas imigracijos nestabdo.

ES iš esmės negalioja jokie įstatymai, kurie įpareigotų darbdavius kitose Bendrijos šalyse mokėti nekvalifikuotiems atvykėliams bent vidutinę tų šalių, į kurias šie atvyksta, darbuotojams mokamą algą... Panašus įstatymas galioja Japonijoje. Todėl šalis apsaugota nuo imigrantų antplūdžio. Turbūt vienintelis miestas visoje Japonijoje – sostinė Tokijas, kuriame pamatysi daugiau užsieniečių.

Kita vertus, daug vakariečių verslininkų nemažai uždirbo iš pigios, bet gan kvalifikuotos ir disciplinuotos, jei lygintume su besivystančių šalių, tokių kaip Pakistanas, Indija ar Bangladešas gyventojų, naujųjų europiečių darbo jėgos.

Tačiau lazda visuomet turi du galus. Verslas uždirbo, ekonomika gyvavo, tačiau Vakarų Europos šalių visuomenę apėmė pyktis. Žinoma, kai kurių darbų vakariečiai nemėgsta dirbti, tad visai nieko tokio, kad juos nudirba koks Rytų europietis.

Lenkai, lietuviai ir kitų šalių piliečiai užtvindė darbo rinką. Britams tapo sunku rasti darbo vietą tėvynėje. Ypač pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės metais, kai daugelio Vakarų šalių ekonomika susitraukė, o vyriausybėms teko imtis griežtų taupymo priemonių.

Taigi, žalą dėl nekvalifikuotos darbo jėgos migracijos patiria tiek šalis, iš kurios išvyksta darbininkas, tiek šalis, į kurią atvyksta. Kiek kitokia situacija su kvalifikuota darbo jėga. Žinoma, šiuo atveju kalbama ne apie protų nutekėjimą, o protų mainus.

Imigrantų integracijos problema

Londone, taip pat kituose Didžiosios Britanijos miestuose, ilgainiui susiformavo vadinamosios imigrantų kloakos.

Atvykėlių bendruomenės čia – gausios. Imigrantams kasdieniame gyvenime nereikia bendrauti su, pavadinkime, išore, be to, reikšmingi ir kultūriniai skirtumai.

Vargu ar Pakistano pilietis turi daug ką bendro su Didžiosios Britanijos kultūra, išskyrus tai, kad prieš daugiau nei pusę amžiaus Pakistanas kartu su Indija buvo britų kolonija.

Žinoma, daugelis atvykėlių į Didžiąją Britaniją pramoksta vietos kalbą arba, kaip lietuviai, puikiai moka. Tačiau daugeliui vietos kalba – darbo kalba, o gimtoji kalba, kai aplink gyvena tėvynainių būrys, – kasdienė.

Gimę imigrantų šeimose vaikai anaiptol nėra britai, vokiečiai, švedai ar kt., priešingai, jie pirmiausia jų bendruomenių, o ne visuomenės dalis.

Taip susiformuoja uždaros bendruomenės. Londone yra net kvartalai: ten dominuoja pakistaniečiai, ten – Rytų europiečiai, ten – indai...

Panašios "kloakos" – ne naujiena Švedijos, Norvegijos, Airijos, net Vokietijos miestuose. Švedijoje imigrantų sostine vadinamas ištisas miestas – Malmė. Čia imigrantai net kartais pasiautėja, neva dėl prastų gyvenimo sąlygų.

Vokietijoje gyvena apie 7 mln. užsieniečių, apie 4,3 mln. jų yra musulmonai, daugiausiai turkai. Šalyje yra daugiau kaip 3 tūkst. mečečių. Kaip rodo apklausos duomenys, daugelis vokiečių imigrantus laiko veikiau našta nei nauda.

Prancūzijos rinkėjai vis dažniau žvalgosi į prieš imigraciją nusistačiusias partijas, tokias kaip Nacionalinis frontas. Tiesa, apie imigracijos pavojus kalbėjo ir buvęs šalies prezidentas Nicolas Sarkozy. Jis pareiškė: "Mes per daug rūpinomės atvykstančio žmogaus tapatybe ir per mažai šalies, kuri jį priima, tapatybe".

Panašius žodžius kartojo Australijos buvęs ministras pirmininkas Johnas Howardas ir buvęs Ispanijos ministras pirmininkas Jose Maria Aznaras. Jų nuomone, daugiakultūriškumo politika nepadeda sėkmingai integruoti imigrantų. Bet ar yra kokia nors politika?

Prancūzijoje imigracijos klausimas – opus. Didžiulė armija imigrantų šalį užplūdo ekonomikos augimo metais, daugiausiai iš Afrikos, kurioje Prancūzija kadaise šeimininkavo.

Tačiau pastaruoju metu daugelis prancūzų ne tik nenori daugiau imigrantų, tačiau ir pasisako už imigracijos ribojimą. Antai, nelegalių imigrantų Prancūzijoje atsisakoma paprasčiausiai juos deportuojant.

Problemos dėl imigracijos būdingos net Rusijai. Ypač problema opi didžiuosiuose Rusijos miestuose: sostinėje Maskvoje, Sankt Peterburge, į kuriuos plūsta buvusių SSRS šalių gyventojai. Vien kirgizų Rusijoje darbuojasi daugiau nei milijonas. Rusijos sostinės policijai dažnai tenka tramdyti neramumus, kurie įsiplieskia tarp rusų ir  imigrantų.

"Ko nors už nieką" kultūra

Didžiosios Britanijos Torių partijos vedlys D.Cameronas sako, kad vyriausybė paruoš naujas priemones, kaip apsaugoti šalį nuo nevaldomos imigracijos. Nenuostabu, kad paruoš, nes rinkimai – ne už kalnų.

Viena vertus, D.Camerono sprendimas – politinis, siekiant palenkti rinkėjus savo pusėn, mat šie vis dažniau žvalgosi labiau į dešinę. Kita vertus, logiškas (socioekonomine prasme). Didžiosios Britanijos ekonomika – stoja. Vyriausybė šiuo metu taupo visur, kur gali. Daug, kad ir pigios, darbo jėgos paprasčiausiai nereikia, o imigrantų bedarbių armija gula mokesčių mokėtojams ant pečių.

Didžiojoje Britanijoje pernai skandalą sukėlė populiaraus bulvarinio dienraščio "The Sun" publikacija. Herojė, rodos, buvo Lietuvos pilietė Natalija Belova. "The Sun" tada tvirtino, kad Didžiosios Britanijos mokesčių mokėtojai ne tik apmoka moters sąskaitas, tačiau net ir atostogų išlaidas. Esą N.Belova iš valstybės susižerdavo po 14,5 tūkst. svarų sterlingų (daugiau nei 60 tūkst. litų) kasmet.

D.Cameronas ne sykį kalbėjo, kad imigrantams bus taikomi įvairūs ribojimai. Pavyzdžiui, socialinių išmokų ribojimas, jei imigrantas neįrodys, kad Didžiojoje Britanijoje dirba ir nori dirbti.

"Vidutinis imigrantų skaičius turi smarkiai sumažėti – nuo šimtų tūkstančių per metus iki dešimčių tūkstančių, – kalbėjo D.Cameronas. – Negalime kurti "ko nors už nieką" kultūros".

Žinoma, kuo daugiau D.Cameronas kalba, tuo daugiau yra kritikuojamas, ypač tų, kurie apskritai mano, jog ES daro žalą Didžiajai Britanijai.

Britų Nepriklausomybės partijos (UKIP) lyderis Nigelas Farage'as, beje, puikiai pasirodęs rinkimuose į EP, pareiškė, kad britų vyriausybė, kalbėdama apie priemones prieš imigraciją, meluoja visuomenei.

"Vienintelis būdas sustabdyti imigraciją iš ES ir apsaugoti Didžiosios Britanijos socialinės apsaugos sistemą – išstoti iš ES", – dėstė N.Farage’as.

N.Farage’as pastaruoju metu "vagia" balsus iš konservatorių. Pačių Torių partijos narių gretose dažnai maištaujama dėl pernelyg nuosaikaus partijos lyderio tono.

Liko dešimt mėnesiu iki rinkimų Didžiojoje Britanijoje. Todėl D.Cameronas neturi kur trauktis. Rinkimų į EP metu gegužę Torių partija liko trečioje vietoje, nusileido tiek opoziciniams leiboristams, tiek UKIP. Šiuo metu, remiantis apklausomis, Leiboristų partija pagal populiarumą nedideliu atotrūkiu lenkia konservatorius. Leiboristus remia 33 proc. respondentų, konservatorius – 27 proc., o UKIP – 17 proc. rinkėjų.

Migracija eksperto akimis

Sociologas Vladas Gaidys pastebi, kad viena svarbiausių priežasčių, dėl ko kinta vakariečių požiūris į imigrantus, kad imigracijos proceso nebeįstengiama suvaldyti.

– Kaip manote, kodėl pasikeitė Vakarų Europos šalių požiūris į imigrantus?

– Pamenu, prieš daugiau nei du dešimtmečius pirmąsyk išvažiavau į Vakarus. Norvegijoje buvo nemažai atvykėlių, ypač Oslo centre. Su kolegomis iš Norvegijos diskutavome šiuo klausimu. Jie žiūrėjo gana geranoriškai. Kad visos kultūros – geros, kad praturtina vietinę kultūrą kažkuo, kad visi žmonės vienodai vertingi, kad reikia padėti visiems žmonėms.

Mano argumentas buvo tas, kad 100 JAV dolerių Osle – niekas, na, o kokioje Afrikos valstybėje, jei tas 100 dolerių būtų investuotas, pavyzdžiui, kasant šulinį, tai jau būtų solidi pagalba. Žinoma, jie sutiko su mano aritmetika, tačiau požiūris į pagalbą trečiosioms šalims kiek skyrėsi.

Dar kas matyti – kad daugelio Vakarų valstybių visuomenėse, ypač tų, kurios anksčiau valdė kolonijas, yra toks lyg vidinis skolos jausmas. Dažnai toks jausmas būdingas inteligentijai. Tarsi norima padėti toms trečiojo pasaulio šalims. Tos idėjos – stiprios, taigi ypač anksčiau į imigrantus nebuvo žiūrima priešiškai.

Žinoma, šiuo metu daug kas pasikeitė. Daugelį atvykstančių asmenų darosi sunku sukontroliuoti. Anksčiau buvo paprasčiau. Dabar pabėgti lengviau nei anksčiau... Vakarų Europos politikai mato, kad procesas – nekontroliuojamas. Juk akivaizdu, kad visų žmonių negali priimti pas save. Natūraliai kyla poreikis riboti imigraciją. Daugelis žmonių, atvykusių iš kitur, nesiintegruoja į visuomenes, kaip buvo planuojama. Taigi  atitinkamai matome, kokias partijas rinkėjai renka Europoje į valdžią.

Be to, pastaruoju metu kyla įvairių grėsmių. Čia kalbu apie terorizmo pavojus.

– Na, o kalbant apie vadinamuosius darbo imigrantus... Tarkime, Japonijoje nekvalifikuotiems darbuotojams, regis, turi būti mokamas vidutinio dydžio atlyginimas, tai atbaido vietos verslą nuo imigrantų antplūdžio... Ar Europoje neturėtų kažko panašaus būti?

– Teko girdėti, kad Japonijoje kažkas panašaus yra. Atrodo, japonams verslininkams net reikia mokėti didesnę algą atvykėliams nei vietiniams. Tai, žinoma, stabdo darbo imigraciją. Europoje neteko girdėti apie kažką panašaus. Manau, kad visas verslo pasaulis būtų prieš tokias priemones.

Čia, matote, yra du klausimai – vienas tų pabėgėlių, apie kuriuos kiek anksčiau kalbėjau, o kitas – darbo imigrantų. Lietuvoje juk taip pat jau matome, kad daugelį, pavadinkime, juodų darbų atlieka ne lietuviškai kalbantieji. Mūsų verslas taip pat nori kviestis atvykėlius, vykdomas tam tikras lobizmas.

– Dažnas reiškinys Vakarų Europoje – vadinamosios imigrantų bendruomenės. Bendruomenių narių skaičius – gana didelis, kad jiems pakaktų bendrauti tarpusavyje. Kaip vertinate tokį procesą: ar jis negatyvus, o gal, priešingai, nieko čia blogo?

– Tiesa. Daugelis imigrantų suvokia, kad jiems pakanka gyventi savo bendruomenėje, o tai stabdo jų integraciją į vietos visuomenę. Na, pavyzdžiui, lietuviai Londone. Jiems net nebūtina anglų kalbos mokėti. Yra lietuviško maisto parduotuvių, lietuviški internetiniai puslapiai, tau net gali padėti susirasti darbą. Žinoma, tokioje terpėje daugelis visai neblogai gyvena.
Žinoma, dažnai sakoma, kad žmogui geriau gyventi savo tėvynėje, tačiau šis klausimas – filosofinis.

Priemonių prieš imigrantus paketas

Britų premjeras D.Cameronas, straipsnyje "The Telegraph", išdėstė ką nuveikė stabdydamas imigraciją ir ką planuoja.

– Emigrantams iš Europos bedarbio pašalpos bus mokamos tik tris mėnesius vietoje buvusių šešių mėnesių.

– Vyriausybė taip pat smarkiai ribos automatinius skelbimus apie laisvas darbo vietas Didžiojoje Britanijoje bendrame ES įdarbinimo portale.

– Įdarbinimo agentūroms bus draudžiama siūlyti darbą Didžiojoje Britanijoje vien žmonėms iš užsienio. Bus reikalaujama, kad darbo pasiūlymus agentūros skelbtų anglų kalba.

– Vyriausybė siekia palengvinti nelegalių imigrantų identifikavimą ir jų deportavimą. Šiuo tikslu nuo lapkričio gyvenamojo būsto nuomotojai bus teisiškai įpareigoti tikrinti nuomininkų imigracinį statusą.

– Gruodį taip pat įsigalios naujos taisyklės, dėl kurių nelegalūs imigrantai negalės atsidaryti sąskaitos banke. Vyriausybė jau pradėjo anuliuoti nelegalių imigrantų vairuotojo pažymėjimus.

– Koledžai bus spaudžiami nuodugniai tikrinti būsimus studentus, kad tarp jų nepakliūtų asmenų, kuriems gali būti atsisakyta išduoti vizas. Mokymo įstaigos praras licencijas, jei tarp priimamų studentų bus 10 proc. asmenų, kuriems atsisakyta išduoti leidimus.

Lietuviai myli Didžiąją Britaniją

Remiantis surašymo duomenimis, 2011 m. kovą Anglijoje gyveno 95 730 Lietuvoje gimusių žmonių, Didžiosios Britanijos sostinėje Londone – 39 817. Daugiausia Lietuvos piliečių į Didžiąją Britaniją išvyko Lietuvai prisijungus prie ES 2004 m. Lietuviai sudaro apie 0,2 proc. Anglijos bei Velso gyventojų ir 0,5 proc. Londono gyventojų. Iš Anglijos grafysčių daugiausia lietuvių gyvena rytuose esančiame Linkolnšyre. Šioje grafystėje, surašymo metu, gyveno 4322 lietuviai. Kiek piečiau esančioje Norfolko grafystėje buvo 4079 lietuviai. Velse gyveno 1353 lietuviai.