„Brexit“ supurtė ES, kas toliau?

"Brexit" supurtė ES, bet tik tiek. Garsiai kalbama apie reformas ES, tačiau vargu ar jos bus esminės. Ar galima tikėtis kitų "-exit" referendumų? Galbūt. Nors jiems žalia šviesa taip lengvai jau nebus degama.

Įprastas požiūris

Daugelis ES lyderių po "Brexit" kalbėjo, esą referendumas atskleidė ES šalių politinio elito nesusišnekėjimą su visuomene. Ir tai būdinga ne tik Jungtinei Karalystei, bet ir kitoms Bendrijos šalims, tarp jų – ir Lietuvai.

"Aš iš principo pikta dėl susidariusios situacijos, kad politinis elitas visur – ar Lietuvoje, ar bet kurioje kitoje europinėje valstybėje – įsivaizduoja, jog jis viską žino geriau ir jam visai nesvarbu, ką galvoja žmonės. Ir tas prievartinis primetimas to, ką aš žinau geriau, ir atveda į pasipriešinimą. Tai pamatėme Didžiojoje Britanijoje, tai matome ir kai kuriose kitose šalyse, ir netgi Lietuvoje dėl Darbo kodekso", – kalbėjo Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė po Europos Vadovų Tarybos posėdžio Briuselyje.

Galbūt taip ir yra. Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad referendumą Didžiojoje Britanijoje organizavo ne kas kitas, o politinis elitas, konkrečiai, konservatorių partijos vedlys premjeras Davidas Cameronas, tiesa, visų pirma norėdamas pelnyti sau ir partijai populiarumo taškų. Nepaisant to, ko D.Cameronas iš tiesų siekė rengdamas tą referendumą, jis atsigręžė į visuomenę. Tad vargu ar čia kažkas nesusikalbėjo. Tiesiog rezultatas nebuvo toks, kokio elitas tikėjosi.

Dargi tvirtinama, esą "Brexit" lėmė dešiniųjų euroskeptiškų (ar nacionalistinių) jėgų stiprėjimas tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek kontinente. Tik kodėl tada tiek daug kairiųjų pažiūrų rinkėjų Didžiojoje Britanijoje balsavo už šalies išstojimą iš ES?

Ar ne dėl to, kad nemobilizavo savo šalininkų, t.y. darbininkų sluoksnio, dabar kalamas prie kryžiaus britų kairiųjų lyderis Jeremy Corbynas?

Ekonomika ir imigracija

Britų sprendimo nereikėtų vienareikšmiškai sieti tik su Britanijos savarankiškumo idėjomis ar tuo, kad elitas nesusikalba su žmonėmis. Yra ir kitų, daug svarbesnių, priežasčių.

Ką teigiamo davė narystė ES Didžiosios Britanijos ekonomikai? Ir koks yra imigracijos į Jungtinę Karalystę vaidmuo visoje "Brexit" istorijoje?

Per pastaruosius kelis dešimtmečius Didžioji Britanija nuosekliai prarado nacionalinę pramonę ir tapo "paslaugų centru". Analogiška situacija, beje, susiklostė ir Jungtinėse Valstijose, iš kurios į Kiniją (arba vadinamojo trečiojo pasaulio šalis) stambusis kapitalas iškėlė didžiąją dalį gamybos. Kodėl iškėlė? Todėl, kad trečiajame pasaulyje gaminti pigiau. O kas liko vietos darbininkams? Atleidimai ir pašalpos.

Jeigu ši priežastis daugeliui skamba kaip pramanas, pažvelkite, kokio didžiulio palaikymo susilaukė Amerikoje socialdemokratas Bernie Sandersas, būtent ir kalbėjęs apie tai, kokią žalą JAV ekonomikai padarė Volstrito prastumtos laisvosios prekybos sutartys, dėl kurių viskas, kas buvo "pagaminta JAV" (angl. made in USA) tapo "pagaminta Kinijoje" (angl. made in China).

Tiesa, liko užrašas: "Sukurta Amerikoje" (angl. designed by "Apple" ar "Microsoft"), bet tai ne tas pats, kas "pagaminta Amerikoje".

Grįžtant į Britaniją, šalies ekonomikos širdimi tapo ne automobilių, lėktuvų ar kt. pramonė (nepamirškime to, kad būtent Didžioji Britanija buvo pramonės revoliucijos centras), o Londone esantis finansų centras (Sitis). Jungtinė Karalystė, kalbant apie šalies pramonę, prarado, ko gero, daugiausia iš visų ES šalių senbuvių.

Ar reikėtų stebėtis, kad britų darbininkai reikšmingai parėmė "Brexit" stovyklą? Ko gero, ne. Ir tai visai nesusiję su tuo, kad jie būtų prisiekę Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos vedlio Nigelo Farage'o gerbėjai. Jų motyvas – grynai socioekonominis, o ne nacionalistinis ar dar koks.

Analogiška situacija – ir kitose ES šalyse narėse, ypač Rytų ir Vidurio Europoje. Išskyrus tik Vokietiją, Skandinaviją, Prancūziją ar galbūt Čekiją, kur dar išsaugota nacionalinė pramonė arba jos dalis, gamyba Bendrijoje beveik nesiplėtoja. Didžioji dalis jos  perkelta į tą patį trečiąjį pasaulį. Arba (tai būdinga Rytų Europai) stambiosios pramonės čia iš viso nėra.

Nenuostabu, kad tos šalys – labiau priklausomos nuo ES išmokų nei savo uždirbtų pinigų.

Antra, "Brexit" neatsiejamas nuo imigracijos problemos, o ji opi Didžiojoje Britanijoje. Tai galbūt yra netgi pati svarbiausia britų pasirinkimo priežastis. Kad ir ką kalbėtų britų politikai apie tai, kad jie vertina imigrantus už jų indėlį, taip toli gražu negalvoja didžioji dalis britų.

Migracija naudinga tada, kai šalys mainosi protais, o ne pigia darbo jėga. Darbo jėgos nutekėjimas žalingas tiek valstybei, iš kurios ji nuteka, tiek valstybei, į kurią suplaukia tūkstančiai pigiai apmokamų darbininkų. Šie užima vietinių darbininkų darbo vietas, dėl to kyla natūralus pasipiktinimas. Štai Japonijoje galima samdyti imigrantus, tačiau jiems turi būti mokamas toks pat atlyginimas už darbą kaip ir vietiniams darbuotojams. Tad Japonijos įmonėms tiesiog neapsimoka ieškoti užsieniečių ir jos samdo japonus. Taip užtikrinama tinkama pusiausvyra tarp vietinių ir atvykėlių. Japonija iki šiol tebėra viena iš  homogeniškiausių šalių pasaulyje.

Akivaizdu, kad Didžiosios Britanijos gyventojų nebeįtikina teiginiai, esą narystė ES automatiškai reiškia saugumą ir klestėjimą. Tiesa, dabar bandoma britams parodyti, kad jų ekonomikai po pasitraukimo iš ES bus blogai.

Tai veikiau primena bausmę už "neteisingą" pasirinkimą. Štai viena tarptautinė reitingų agentūra netrukus po "Brexit" sumažino Didžiosios Britanijos skolinimosi reitingą, o kita ne? Kaip tai nutiko? Valiutos kursą dirbtinai sumažinti, beje, irgi galima.

Ar bus kitas?

Kalbant apie ES, po "Brexit", ko gero, vėl bus sukurtas naujos ES planas. Panašiai, kaip po vadinamosios Europos Konstitucijos projekto krizės, kai ją atmetė, atrodo, Nyderlandų rinkėjai. Visai netrukus buvo prastumtas Lisabonos susitarimas.

Ar galima kalbėti apie "Frexit", "Nexit" ar kitus "-exit"?

Euroskeptiškos partijos Nyderlanduose, Prancūzijoje, Slovakijoje, Italijoje, Danijoje, Suomijoje jau paragino jų šalyse organizuoti analogiškus balsavimus dėl tolesnės narystės Bendrijoje. Vis dėlto sunku pasakyti, ar tie referendumai įvyks. Viskas priklauso nuo to, ar rimtai bus stumiama referendumų idėja.

Štai Danijoje, nors valdančiojoje koalicijoje esanti Liaudies partija neretai pasisako prieš ES, kol kas nėra jokių ženklų, kad ji inicijuotų referendumą dėl "Dexit". Kodėl? O jeigu danai, garsėjantys savo euroskeptiškumu, pasektų britų pėdomis...

Marine Le Pen ketina siekti Prancūzijos prezidento posto, bet kol kas sunku pasakyti, ar jai tai pavyks.

Nyderlanduose taip pat kalbama apie "Nexit", vis dėlto jokių konkrečių iniciatyvų šiuo klausimu dar nėra. Tiesa, ir su "Brexit" būtų buvę taip pat, jeigu ne paties D.Camerono sprendimas sušaukti balsavimą.

Vis dėlto, jeigu iš ES pasitrauktų, tarkime, Danija, Nyderlandai ar Švedija, tai būtų gili sisteminė krizė, bet ne ES pabaiga. O jeigu išstotų Prancūzija – tai jau galas. Kai kurie ES lyderiai ėmė garsiai kalbėti apie ES integracijos gilinimą. Kai kas net sako, kad gimė Europos supervalstybės projektas. Faktiškai gilesnė ES integracija nebūtų blogai, ypač šalims, esančioms ES periferijoje. Bet ta integracija turi vykti ekonominiu, o ne ideologiniu pagrindu.

J.C.Junckeriui – raginimai atsistatydinti

• Čekijos užsienio reikalų ministras Lubomiras Zaoralekas apkaltino Europos Komisijos vadovą Jeaną Claude'ą Junckerį, kad jam nepavyko užkirsti kelio Didžiosios Britanijos sprendimui trauktis iš ES, leisdamas suprati, kad šis turėtų atsistatydinti.

• L.Zaoralekas kaltino EK vadovą neveiklumu. "Įsivaizduočiau Komisijai vadovaujantį garbingą, pasitikėjimo vertą žmogų, kuris, iškilus situacijai, kai mums grėstų netekti kojos ar rankos, nuvyktų į šalį ir pasakytų britams: "Norime, kad jūs pasiliktumėte, – sakė Čekijos diplomatijos vadovas. – Ar taip nutiko?"

• EK vadovas, atsakydamas į kritiką jo adresu, pažymėjo: "Nesu pavargęs ir nesu paliegęs, kaip rašo Vokietijos laikraščiai. Esu kas esu. Iki pat savo paskutinio atodūsio kovosiu už vieningą Europą", – teigė jis.

• J.C.Junckeris pastarosiomis savaitėmis sulaukė kritikos iš žiniasklaidos ir įvairių šalių politikų bei diplomatų dėl savo darbo stiliaus, vadovavimo pobūdžio, rūkymo ir alkoholio vartojimo, o kai kurie apskritai reiškė abejones dėl jo sveikos nuovokos.

• Lenkijos valdančiosios partijos pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis taip pat pareiškė, kad "visa dabartinės sudėties EK" turėtų prisiimti atsakomybę už Jungtinės Karalystės pasitraukimą.


Šiame straipsnyje: Brexitbritaireferendumas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių