„Brexit“ pereinamasis laikotarpis turėtų trukti iki 2020-ųjų pabaigos

Praėjusią savaitę ES lyderiai sutiko uždaryti pirmąjį „Brexit“ derybų etapą ir tuo išėjo iš ilgiau nei metus trukusios aklavietės, išsprendus nesutarimus dėl Britanijos išstojimo iš bloko sąskaitos, sienos su Airijos Respublika statuso ir imigrantų iš ES šalių bei Bendrijoje gyvenančių britų teisių.

Pristatydamas naująsias EK derybų gaires vyriausiasis Bendrijos derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) pareiškė, kad pereinamuoju laikotarpiu Britanija liks ES bendrojoje rinkoje, kur, be kita ko, užtikrinama ES piliečių judėjimo laisvė.

Londonas taip pat turės priimti Europos Teisingumo Teismo jurisdikciją tačiau Bendrijos sprendimų priėmimo procese nebedalyvaus.

Britanija pageidavo, kad pereinamasis laikotarpis truktų ilgiau – apie dvejus metus – tačiau ES nustatė trimis mėnesiais trumpesnį terminą.

„Pereinamasis laikotarpis yra naudingas ir leis Britanijai pasiruošti išbandymams, su kuriais ji susidurs, bei pasiruošti naujų santykių komplikacijoms“, – sakė M. Barnier per spaudos konferenciją Briuselyje.

Oficialios derybos dėl pereinamojo laikotarpio prasidės sausį, o nuo kovo – bus deramasi dėl būsimų Briuselio ir Londono santykių, be to, bus žengta žingsnių galutinio prekybos susitarimo link.

EK gairėse detaliai išdėstyta, kaip Britanija turės laikytis ES taisyklių, taip pat ir naujų įstatymų; dar pirmąkart konkrečiai nurodyta, kiek, Komisijos manymu, turėtų trukti pereinamasis laikotarpis.

„Pereinamojo laikotarpio susitarimai turėtų būti taikomi nuo Pasitraukimo sutarties įsigaliojimo datos ir neturėtų galioti ilgiau kaip iki 2020 metų gruodžio 31 dienos“, – sakoma Komisijos pateiktose naujose derybų gairėse.

„Gana priešiškas“ reikalavimas

Kuo greičiau dėl pereinamojo laikotarpio sąlygų susitarti siekianti Britanijos premjerė Theresa May (Tereza Mei) susiduria su pasipriešinimu savo Konservatorių partijoje. Griežtojo kurso euroskeptikai nepatenkinti ES sąlygomis.

Teoriškai, Th. May jau sutiko, kad pereinamuoju laikotarpiu jos šalyje ir toliau galiotų ETT jurisdikcija, o Londonas neturėtų teisinio pagrindo sudaryti atskirų prekybos susitarimų.

Įtakingas konservatorių įstatymų leidėjas Jacobas Reesas-Moggas (Džeikobas Risas Mogas) tokį reikalavimą pavadino „gana priešišku“, paliekančiu JK „paprasčiausia vasaline valstybe, kolonija, Europos Sąjungos baudžiauninke“.

Th. May Britanijos įstatymų leidėjus pirmadienį tikino, kad pereinamasis laikotarpis yra būtinas, nes jis padės užtikrinti tęstinumą verslui ir žmonėms, kol bus išspręstas ateities santykių klausimas.

Premjerė vėl pakartojo, kad Britanija pasitrauks iš ES bendrosios rinkos ir muitų sąjungos, tačiua pažymėjo, jog susitarimai dėl pereinamojo laikotarpio yra „praktinis sprendimas – jį dauguma žmonių supras ir vertins“.

Artėjant kitam derybų etapui, M. Barnier antradienį įspėjo – kad ir kokie būtų ryšiai po „Brexit“, neišvengiama, jog Britanijos finansų įmonės nebegalės užsiimti verslu Europos Sąjungoje lygiai taip pat, kaip veikė iki „Brexit“. Šie perspėjimai Londone sukėlė susierzinimą.

„Tai raudonų linijų, kurias patys britai nusprendė nubrėžti, pasekmės. Palikdami bendrą rinką jie praranda leidimą teikti finansines paslaugas“, – sakė M. Barnier keliems Europos laikraščiams.