„Brexit“: ilgos ir komplikuotos skyrybos

  • Teksto dydis:

Didžiosios Britanijos sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (ES) abi šio proceso šalis įveltų į keblias ir nemalonias skyrybas, joms tektų iš naujo kurti tarpusavio santykius žlugus keturis dešimtmečius gyvavusiai „santuokai“.

Pateikiame logistines ir teisines detales, kaip vyktų išstojimo procesas, ir svarbiausius klausimus, kuriuos tektų išspręsti Londonui ir Briuseliui, jei ketvirtadienį, birželio 23 dieną, vyksiančiame referendume britai nubalsuotų už „Brexit“.

Diena po balsavimo

Kad ir koks bus referendumo rezultatas, birželio 24 dieną 10 val. 30 min. (11 val. 30 min. Lietuvos laiku) Briuselyje įvyks specialus ES aukščiausio rango pareigūnų pasitarimas: jame dalyvaus Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris), Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas (Martinas Šulcas) ir šį pusmetį ES pirmininkaujančių Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Rutė).

Visų 28 ES narių lyderių susitikimas jau yra numatytas kitą savaitę, birželio 28-29 dienomis.

Jei britai nubalsuos už išstojimą, tokie svarbūs ES lyderiai kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas), tikėtina, skubius susitikimus surengs anksčiau, dar iki suplanuoto viršūnių susitikimo.

Taip pat tikėtina, kad prieš viršūnių susitikimą įvyks neeilinė Europos Parlamento sesija.

Teisinis pagrindas

Šalies pasitraukimo iš ES procedūra apibrėžta bloko Sutartimis.

Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) yra sakęs, kad jei britai nubalsuos už pasitraukimą iš ES, jo vyriausybė, vadovaudamasi Lisabonos sutarties 50-uoju straipsniu, iškart pradės derybų procesą dėl išstojimo.

2009 metų Lisabonos sutarties 50-asis straipsnis numato, kad „bet kuri valstybė narė gali nuspręsti pasitraukti iš Sąjungos pagal savo konstitucines nuostatas“.

Tačiau jei D.Cameronas bus priverstas atsistatydinti, tuomet naujoji išstojimo šalininkų vyriausybė, kaip pranešama, galvos apie 50-ojo straipsnio inicijavimo atidėjimą, kad galėtų užsitikrinti geresnį susitarimą.

Septyneri skyrybų metai?

Yra numatytas dvejų metų derybų laikotarpis susitarti dėl išstojimo pagal Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį tvarkos. Jei susitarimas dėl naujos santykių formos nebūtų pasiektas, „Brexit“ įvyktų automatiškai.

Tačiau praktiškai toks procesas greičiausiai truktų gerokai ilgiau. Britanija ir ES galėtų sutarti atidėti pasitraukimą, kol būtų pasiektas geresnis susitarimas, tačiau tokiam atidėjimui būtų reikalingas vienbalsis pritarimas.

D.Tuskas yra perspėjęs, kad kiekvienos iš likusių 27 narių ir Europos Parlamento pritarimui gauti gali prireikti dar penkerių metų, tad iš viso susidarytų septyneri metai.

Europos Komisijos pirmininkas J.-C.Junckeris sakė, kad Britanija būtų „trečioji šalis, dėl kurios mes nebesinertume iš kailio“.

Galutiniam susitarimui, kai jį patvirtintų Europos Parlamentas, būtų reikalingas Europos Sąjungos Tarybos kvalifikuotos daugumos pritarimas.


Šiame straipsnyje: BrexitskyrybosESreferendumas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių