Branduolinės paslaptys Kazachstano stepėse

Kazachstanas kadaise buvo vienas svarbiausių Tarybų Sąjungos branduolinio ginklo bandymų poligonų. Šimtus kilometrų besidriekiančios retai apgyventos Kazachstano platybės šiems bandymams puikiai tiko.

Bandymų centras

Semipalatinsko branduolinių bandymų poligone, į pietvakarius nuo Semipalatinsko, Kazachstano stepėje TSRS atliko apie 500 branduolinio ginklo bandymų.

Būtent čia buvo išbandyta pirmoji TSRS atominė bomba. Tai buvo padaryta 1949 m., praėjus ketveriems metams po to, kai JAV atliko branduolinį bandymą Naujosios Meksikos valstijoje. 1955 m. TSRS šioje stepėje išbandė ir vandenilinę bombą, kurios stiprumas prilygo vienai megatonai.

Teritorija už 800 km nuo tuometės Kazachstano sostinės Almatos buvo sunkiai prieinama ir gerai įslaptinta. Iki 1962 m. čia vykdyti sprogdinimai atmosferoje, daugiausia šiaurinėje poligono dalyje.

Nuo 1963 m. bandymai vykdyti gręžiniuose ir tuneliuose Balaplano vietovėje, Degelio kalnuose. Kalnuose šiam tikslui buvo iškastas 181 požeminis tunelis.

Bijojo teroristų

1991 m. Semipalatinsko branduolinis poligonas buvo uždarytas. Bėda ta, kad niekas nepagalvojo, jog tuneliuose po žeme likusio urano ir plutonio atsargos gali patekti į rankas teroristams.
Rusijos ir Jungtinių Valstijų derybos dėl pavojingų medžiagų išvalymo Semipalatinsko poligone truko ne vienus metus.

Amerikos mokslininkai baiminosi, kad prisodrintas uranas ir plutonis gali būti panaudoti gaminant vadinamąsias nešvariąsias bombas, o galbūt ir kur kas įmantresnius užtaisus.
Tačiau Rusija ilgai atsikalbinėjo dėl valymo darbų, nes tada būtų tekę atskleisti TSRS branduolines paslaptis JAV. Vis dėlto Rusijai ir JAV pagaliau pavyko susitarti, o Kazachstanas parūpino mokslininkams darbo jėgos ir apsaugą. Tiesa, kazachams nebuvo leista žinoti, kas vyksta poligone. Operacija buvo įslaptinta.

"Žmonės manęs klausdavo, ar elgiamės teisingai uždarydami duris į tunelius? – sakė Kairatas K.Kadyržanovas, Kazachstano nacionalinio branduolinio centro generalinis direktorius. – Aš visuomet atsakydavau, kad nieko nežinau ir neturiu teisės žinoti."

Slapta operacija

Po TSRS griūties poligoną saugoję nuo 20 iki 30 tūkst. karių buvo išvesti. Semipalatinsko poligone tada buvo palikta vos 500 kazachų kariškių.

Siegfriedas Heckeris, buvęs Jungtinių Valstijų Los Alamoso nacionalinės laboratorijos direktorius, 1998 m. lankėsi vietovėje.

"Kai ten nuvykau, tikėjausi išvysti vaikinus, kupranugariais traukiančius vario kabelius, tačiau išvydau darbininkų komandas. Jie ekskavatoriais kasinėjo žemę, traukė į paviršių apšvitintus vario kabelius ir parduodavo juos kinų prekeiviams", – sakė S.Heckeris.

Jis pridūrė, kad nors visa teritorija užteršta branduolinėmis atliekomis, ji prieinama visiems, kas tik nori.

Jungtinės Valstijos finansavo valymo darbus, kurie, pasak "The New York Times", kainavo 150 mln. JAV dolerių. Mokslininkai ne be pagrindo nerimavo, kad poligone esančių medžiagų, naudojamų bomboms gaminti, gali įsigyti teroristai.

Sklido kalbos, kad poligone apsinuodiję radioaktyviosiomis medžiagomis žuvo apie 10 žmonių. Nors 1999 m. JAV pareiškė, kad Semipalatinsko poligono tuneliai buvo užtaisyti, iki 2004 m. metalo vagys sugebėjo atverti 110 tunelių iš 181.

"Tarybinio žmogaus mentalitetas pasikeitė. Prieš 50 metų pamatę spygliuotą vielą ir betono sieną jie būtų ėję šalin, o dabar viskas vyksta priešingai – jie lips per tvorą, kad pažiūrėtų, kas už jos", – sakė K.K.Kadyržanovas.

Nuo 2009 m. amerikiečiai spaudė ekspertus kuo skubiau baigti darbus poligone. K.K.Kadyržanovas pabrėžė, kad tuneliai buvo užpilti betonu ir jis sugėrė plutonio likučius.
"Tarkime, blogas vaikinas atvyksta pas Kazachstano prezidentą ir sako: "Noriu išgauti plutonį iš šios vietos." Galiu patikinti, kad jam tektų labai ilgai plušėti. Ateities kartoms bus beveik neįmanoma į tunelius patekti", – ramino K.K.Kadyržanovas.


Branduolinis ginklas buvusiose Tarybų Sąjungos respublikose

Baltarusija: šalies teritorijoje žlugus Tarybų Sąjungai liko 81 bomba. 1996 m. jos buvo grąžintos Rusijai. 1992 m. gegužę Baltarusija pasirašė Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį (The Treaty on the Non-Proliferation of Nuclear Weapons).

Kazachstanas: paveldėjo 1,4 tūkst. branduolinių bombų arsenalą iš TSRS. Iki 1995 m. visos bombos buvo sugrąžintos Rusijai. Tais pat metais Kazachstanas prisijungė prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties.

Ukraina: šalies teritorijoje 1991 m. liko apie 5 tūkst. branduolinių užtaisų. Sugriuvus TSRS Ukrainos branduolinės atsargos buvo trečios pagal dydį pasaulyje. Iki 1996 m. Ukraina atidavė visus branduolinius ginklus Rusijai.

Didžiausios branduolinės valstybės ir branduolinių užtaisų skaičius

Jungtinės Valstijos: aktyvios bombos – 2,1 tūkst., bendras bombų skaičius – 7,7 tūkst.

Rusija: aktyvios bombos – 1,8 tūkst., bendras bombų skaičius – 8,5 tūkst.

Jungtinė Karalystė: aktyvios bombos – 160, bendras bombų skaičius –225.

Prancūzija: aktyvios bombos – 290, bendras bombų skaičius – 300.

Kinija: aktyvios bombos – nėra duomenų, bendras bombų skaičius – 250.

Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties nepasirašiusios valstybės

Indija: aktyvios bombos – nėra duomenų, bendras bombų skaičius – 90–110.

Pakistanas: aktyvios bombos – nėra duomenų, bendras bombų skaičius – 100–120.

Šiaurės Korėja: aktyvios bombos – nėra duomenų, bendras bombų skaičius – apie 10.

Valstybės, nepaskelbusios, kad turi branduolinį ginklą

Izraelis: aktyvios bombos – nėra duomenų, bendras bombų skaičius – 80.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių