Prasidėjusiose JT klimato derybose baiminamasi D. Trumpo efekto

Praėjus penkiems mėnesiams po to, kai garsiausias pasaulyje klimato skeptikas pasakė, kad išves Jungtines Valstijas iš 196 valstybių pasirašyto Paryžiaus susitarimo, diplomatai bei lyderiai, kuriems pavesta įgyvendinti šią sutartį, demonstruoja ir ryžtą, ir susirūpinimą.

„Privalome išsaugoti pasaulinį konsensusą ryžtingiems veiksmams, įrašytą į Paryžiaus susitarimą“, – sakoma Fidžio premjero Franko Bainimaramos (Frenko Bainimaramos), pirmininkausiančio 12 dienų truksiančiam susitikimui, pareiškime.

„Žmonių kančios, kurias sukelia klimato pokyčių nulemiami intensyvėjantys uraganai, miškų gaisrai, sausros, potvyniai ir pavojai maisto saugumui, reiškia, kad laiko švaistyti nebegalima“, – sakoma pareiškime.

Planuojama, kad derybose, truksiančiose iki lapkričio 17 dienos, dalyvaus dvi dešimtys valstybių lyderių, tarp jų Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

2015 metais pasirašytu Paryžiaus susitarimu siekiama, kad pasaulio klimatas atšiltų „gerokai mažiau“ nei 2 laipsniai Celsijaus, jei įmanoma – iki 1,5 °C.

Vidutinė Žemės temperatūra jau yra padidėjusi vienu laipsniu, palyginti su lygiu prieš pramonės revoliuciją, ir to pakanka, kad klimatas keltų sumaištį daugelyje pasaulio vietų.

Net ir atsižvelgiant į savanoriškus šalių įsipareigojimus mažinti taršą anglies dvideginiu, dabartinės tendencijos rodo, kad pasaulio temperatūra gali padidėti net 3 laipsniais. Taigi, lieka labai didelė spraga ir labai mažai laiko jai panaikinti.

„Mums liko mažiau nei treji metai, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos kreivę pakreiptume žemyn ir išvengtume paties blogiausio ir katastrofiškiausio klimato kaitos poveikio“, – sakė Paula Caballero (Pola Kabaljero) iš Vašingtone įsikūrusio strateginių studijų centro „World Resources Institute“.

Šią sunkią užduotį dar labiau apsunkina JAV pasitraukimas, sako diplomatai ir ekspertai.

Daug rūpesčių kelia galimai nepakankamas JAV įsipareigojimas mažinti taršą, nes D. Trumpas žada išsaugoti anglimis kūrenamas elektrines.

Vis dėlto Kalifornijos vadovaujamos valstijų vyriausybės ir didelės JAV kompanijos tikriausiai prisiims didelę dalį įsipareigojimų imtis kovos su klimato kaita priemonių.

Pasak ekspertų, galbūt mažiau svarbi yra ir kovos su klimato kaita priemonių finansavimo „Trumpo spraga“. Ankstesnis prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) buvo pažadėjęs skirti šiam reikalui 2,5 mlrd. dolerių, (2 mlrd. eurų), bet D. Trumpas šį pažadą atšaukė.

Santūrumas

Labiau rūpinamasi dėl to, ar nepraras ryžto kiti lyderiai, kurie ir šiaip nedegė noru atsisakyti iškastinio kuro, pagrindinio savo ekonomikų augimo variklio.

„Paryžiaus susitarimas paskatino veiksmus dėl klimato, bet aišku, kad pagreitis nėra tvirtas“, – sakė Kosta Rikos aplinkos ministras Edgaras Gutierrezas-Espeleta (Edgaras Gutjeresas-Espeleta). Jis priminė negausius plojimus, kai D. Trumpas rugsėjo mėnesį Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai pareiškė, kad šis klimato susitarimas yra „neteisingas“ Jungtinėms Valstijoms.

„Bus labai svarbu klausytis ministrų, pažiūrėti, koks jų ryžtas ir ar bus kokių nors atsižadėjimų“, – sakė tarptautinio Europos klimato fondo (European Climate Foundation) prezidentė Laurence Tubiana (Lorens Tubiana). 2015 metais ji buvo Prancūzijos klimato ambasadorė ir viena pagrindinių Paryžiaus susitarimo architektų.

Bonos susitikimas turėjo būti daugiausia techninis, tapti proga baigti derinti sudėtingas „vidaus tvarkos taisykles“ dėl susitarimo sąlygų gyvendinimo, pažymėjo ji.

Tai apima pastangas užtikrinti skaidrumą ir sutarties laikymąsi, informuoti apie taršą, klimatui skirtų lėšų skirstymo procedūras ir kelias kitas svarbias sritis.

„Tačiau po JAV sprendimo (susitikimas Bonoje) iš tikrųjų virto svarbiu „politiniu momentu“, – naujienų agentūrai AFP sakė L. Tubiana.

Tikrasis išbandymas laukia kitais metais, kai šalys bus spaudžiamos įsipareigoti labiau mažinti taršą anglies dvideginiu, kad temperatūros didėjimas neviršytų 2 laipsnių Celsijaus ribos.

Vašingtonas prieš derybas Bonoje laikėsi santūriai.

„Jungtinės Valstijos dalyvaus 23-iojoje šalių konferencijoje“, – AFP atsiųstame elektroniniame laiške nurodė vienas Valstybės departamento pareigūnas.

„Administracijos pozicija dėl Paryžiaus susitarimo nesikeičia“, – nurodė jis.

„Jungtinės Valstijos ketina pasitraukti, ... kai tik galės tai padaryti, nebent prezidentas galėtų nustatyti sąlygas, kurios būtų palankesnės Amerikos verslui, darbuotojams ir mokesčių mokėtojams“, – sakė pareigūnas.